„Graikijos tauta turi teisę nuspręsti, kokios ateities nori savo šaliai“, – sakė F. Hollande`as žurnalistams po neeilinio ministrų kabineto posėdžio.
Jis pakartojo, kad Paryžius yra pasiruošęs sėsti prie derybų stalo su Graikijos valdžia ir mėginti rasti būdų, kurie užkirstų kelią finansinei katastrofai. Jis pastebėjo, kad abi šalys jau buvo beveik radusios sprendimą, kai staiga Atėnai nutraukė derybas.
Prancūzija lieka „visada prieinama“ deryboms dėl galimo susitarimo, pabrėžė prezidentas.
„Šiandien susitarimą pasiekti vis dar įmanoma. Rytoj – tai priklausys nuo to, kokį atsakymą paskelbs graikai per referendumą“, – sakė F. Hollande`as.
Jis mėgino sušvelninti susirūpinimą, esą graikiškas chaosas gali persimesti į Prancūziją, nes akcijų rinkos Europoje smunka, o labiausiai pažeidžiamų šalių skolinimosi kaina kyla.
„Šiandien Prancūzijos ekonomika stipri, daug stipresnė nei prieš ketverius metus, ir tikrai nėra pagrindo nerimauti“, – patikino F. Hollande`as.
Nėra kvailas diržų veržimo paketas
Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris pirmadienį pareiškė Graikijos rinkėjams, kad jie atmes Europos Sąjungą (ES), jei sekmadienio referendume nepritars tarptautinių kreditorių reformų pasiūlymams.
„Ne“ reikš, kad ir kaip bus suformuluotas klausimas, jog Graikija tarė ne Europai“, – spaudos konferencijoje Briuselyje sakė J.-C.Junckeris.
Jis taip pat neslėpė savo nusivylimo dėl Graikijos premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) elgesiu per derybas, skolintojams stengiantis įtikinti Atėnus priimti reformų paketą. Tos pastangos iš esmės žlugo penktadienio vakarą, A.Ciprui paskelbus apie planuojamą referendumą liepos 5 dieną.
„Po visų tų pastangų, kurias išsirūpinau iš Komisijos, jaučiuosi išduotas, nes į tas pastangas nebuvo pakankamai atsižvelgta“, – sakė J.C.Junckeris.
Jis tiesiogiai kreipėsi į graikus rinkėjus, ragindamas palaikyti skolintojų pasiūlymus dėl reformų, sakydamas, kad tai „nėra kvailas diržų veržimo paketas“.
„Tai nėra kvailas diržų veržimo paketas“, – sakė jis ir pridūrė, kad tie pasiūlymai nenumatė jokių atlyginimų arba pensijų apkarpymų, bet būtų užtikrinę didesnį socialinį teisingumą.
„Prašau Graikijos žmones balsuoti „Taip“, – sakė Europos Komisijos vadovas, pridūręs, kad „nereikėtų žudytis vien dėl to, kad kažkas bijo mirties“.
„Graikijos politiniams lyderiams laikas parodyti atsakingumą ir pasakyti savo žmonėms, kas iš tiesų pastatyta ant kortos“, – perspėjo J.-C.Junckeris.
Vis dėlto jis pripažino, kad pakeisti nusmukusią Graikijos ekonomiką į gerą pusę yra milžiniškas iššūkis.
„Tai nebus lengva, bet tai būtina“, – sakė jis.
„Kiti tai padarė, paklauskite kad ir airių, portugalų, ispanų ir latvių“,– sakė jis, paminėdamas Europos šalis, kurios įgyvendino itin skausmingas taupymo priemones, kad išsikapanotų iš ekonominės krizės.
EK vadovas jaučiasi „išduotas“ Graikijos
J. C. Junckeris teigia besijaučiantis „išduotas“ Graikijos parodyto „egoizmo“ žlugusiose derybose dėl finansinės paramos. Apie tai praneša BBC.
Vykusioje naujienų konferencijoje pareigūnas pareiškė, kad Graikijos siūlymai buvo „pateikti per vėlai“ ar „sąmoningai atidėti“, o Graikijos gyventojams „turėtų būti išsakyta tiesa“, kol deryboms dar atviri visi keliai.
Derybos, anot Ž. K. Junckerio, tapo „pokerio žaidimu tarp melagių“. Jis nurodo, kad jų metu „arba visi pralaimi, arba visi laimi“.
Jis teigia, kad derybos nutrūko „vienašališkai“ po Graikijos premjero Alexis Tsipras, kai šia paskelbė apie liepos 5 d. skelbiamą referendumą.
EK vadovas teigia vis dar tikįs, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos negali būti tinkamu sprendimu; jis nurodo, kad jų pastarasis sprendimas rodo didesnį socialinį skaidrumą.
