Pagrindiniai Europos biržų indeksai vakar, vos prasidėjus prekybai, ryžtingai traukė žemyn. Frankfurte, Paryžiuje, Milane, Madride – po daugiau nei 4 proc., Londone – 2,14 proc. Smuko ir indeksai Azijoje.
Pačioje Graikijoje Atėnų akcijų birža apskritai liko uždaryta. Ji darbą atnaujins tik kitą dieną po savaitės trukmės bankų uždarymo ir po to, kai liepos 5-ąją įvyks premjero Alexio Tsipro paskelbtas referendumas.
Panikos dėl to, kad ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) atmetė prašymą pratęsti Atėnams finansinės pagalbos teikimą, ženklų vakar Graikijoje buvo apstu – mat šalis toliau eina nemokumo link.
O kol Graikiją valdantys kraštutiniai kairieji ir šalies kreditoriai svaidosi abipusiais kaltinimais, sunerimę gyventojai, kurie nuo šiol per dieną gali išsigryninti tik po 60 eurų, spėlioja, kuo viskas baigsis.
Pensininkai alpo eilėse
Kalbų apie galimą šalies bankrotą prisiklausę graikai vakar skubėjo prie bankomatų. Iš pradžių vangiai, tarsi negalėdami patikėti tuo, kas vyksta, o vėliau – jau pasidavę bangai.
Ypač sudėtinga pensininkų situacija. Senoliams Graikijoje pensijos išmokamos mėnesio pabaigoje, o kadangi bankai liks uždaryti iki pat kitos savaitės, be išmokų liks dešimtys tūkstančių žmonių – daug jų nesinaudoja mokėjimo kortelėmis.
Tiesa, vakar Graikijos pareigūnai patikslino, kad bankai gali atsidaryti ir anksčiau – ketvirtadienį.
Spausdamiesi prie bankų pensininkai akivaizdžiai jaudinosi – pinigų jie ir taip gauna mažiau nei anksčiau, tad net kelios dienos gali reikšti lėšų stygių.
„Ar jūs nematote? Aišku, kad atėjau pasiimti pensijos, o ne žiūrėti į banko pastatą. Ką daugiau čia veikčiau?“ – Salonikuose žurnalistus šalin varė vienas supykęs vyras, o šalia moterys net alpo.
Tiesa, Finansų ministerija popiet paskelbė sąrašą bankų skyrių, kurie bus atidaryti tik pensininkams.
Eilės driekėsi ne tik prie bankomatų, bet ir prekybos centruose, degalinėse – net turistų pamėgtose salose. Graikai šį juodąjį pirmadienį skubėjo apsirūpinti atsargomis ir nuo šiol stengsis taupyti.
Blogai jau penkerius metus
Tiesa, Atėnuose gyvenanti lietuvė Rasa Alejūnaitė tikino, kad „žmonės kol kas į visas permainas reaguoja ramiai“.
Numatytas 60 eurų limitas gryninant pinigus, anot lietuvės, streso nekelia, mat parduotuvėse galima atsiskaityti banko kortele.
„Negaliu sakyti, kaip yra visoje Graikijoje, bet Atėnų centre bankomatai vis papildomi.
Taip, uždaryti bankai, tačiau elektroninė bankininkystė veikia, pervedimai neribojami. Be to, daliai žmonių nėra ir ko grynintis, jie yra netekę darbo, pajamų“, – pasakojo lietuvė.
Vis prastesnė ekonominė padėtis Graikijai – ne naujiena. Pasak R.Alejūnaitės, žmonės krizę jaučia jau pastaruosius penkerius metus.
„Graikai nėra bepročiai savižudžiai, kurie nenori, kad būtų geriau. Tačiau Graikija jau penkerius metus vykdo tai, ką liepia ES, TVF. Reikėtų, kad šios institucijos prisiimtų atsakomybę už savo ankstesnius sprendimus“, – kritikos Graikijos kreditoriams negailėjo R.Alejūnaitė.
Patys užvėrė duris deryboms
Drastiškų priemonių apsaugoti Graikijos bankininkystės sistemą nuo panikos grėsmės buvo imtasi po to, kai Europos centrinis bankas (ECB) tiesiog paliko likvidumo pagalbos teikimo graikų bankams lygį, bet nepažadėjo skirti papildomų pinigų.
Tai reiškė, kad kitos išeities Atėnai tiesiog neturėjo ir privalėjo uždaryti bankus.
Be to, kitų euro zonos valstybių finansų ministrai dar šeštadienį pranešė, kad Graikijos finansinio gelbėjimo planas nepratęsiamas ir baigs galioti jau šiandien vakare.
Praėjusios savaitės įvykiai Briuselyje apskritai priminė muilo operą su itin netikėtais siužeto vingiais.
Graikai iki birželio 30-osios turi grąžinti TVF 1,6 mlrd. eurų pribrendusių skolų. Kadangi savų pinigų nėra, skolas Atėnai esą atiduotų iš naujo 7,2 mlrd. eurų pagalbos paketo, tačiau pastarąjį gautų tik mainais į reformas ir biudžeto taupymo priemones.
Būtent dėl ES ir TVF kreditorių pateikto pasiūlymo praėjusią savaitę ilgai derėjosi Euro grupė, o diskusijose jau, regis, buvo gerokai pasistūmėta į priekį.
Bet Atėnus suerzino kreditorių raginimai ne skelbti naujus mokesčius, o kirsti per valstybės išlaidas.
TVF vadovė Christine Lagarde taikliai pažymėjo, kad surinkti daugiau pinigų graikai žada jau penkerius metus. Esą kadangi niekaip nepavyksta, laikas pabandyti kitas priemones.
Vis dėlto A.Tsiprui ir Graikijos finansų ministrui Yaniui Varoufakiui tik referendumas pasirodė vienintelė garbinga išeitis.
Prakalbę apie demokratiją, jie dar paprašė kreditorių pratęsti 1,5 mlrd. eurų skolos grąžinimo terminą iki dienos po sekmadienio balsavimo.
O jau čia nenusileido graikų partneriai. Euro grupės vadovas olandas Jeroenas Dijsselbloemas patvirtino, kad Atėnai „užvėrė duris deryboms“.
Viskas? Viso pasaulio žiniasklaida sujudo klausti: ar Graikija netrukus turės trauktis iš euro zonos, o galbūt ir iš visos ES?
Kaip balsuos per referendumą?
Nebūtinai. Nors referendumą jau palaimino Graikijos parlamentarai, o A.Tsipras neslėpė norintis, kad rinkėjai susitarimui su kreditoriais nepritartų, graikai – bent jau kaip rodo apklausos – greičiausiai balsuotų „taip“.
Du laikraščiai „Proto Thema“ ir „To Vima“ apklausė tūkstančius skaitytojų, kurių 50–57 proc. teigė per balsavimą pritarsiantys ES ir TVF siūlomoms tolesnio pagalbos teikimo sąlygoms.
Euro grupė greičiausiai atnaujintų pagalbos teikimą šaliai, jei Graikijos rinkėjai pritartų kreditorių keliamoms sąlygoms.
Tai tvirtino ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Ji teigė, kad derybas bus galima atnaujinti po referendumo, jeigu tik graikai to pageidaus.
Tiesa, medicinos sektoriaus verslą Atėnuose plėtojanti R.Alejūnaitė beveik neabejoja, kad graikai balsuos prieš pasiūlytąją taupymo programą.
„Jie supranta, kad priėmus tokią programą po kelių mėnesių bus dar blogiau. Graikai suvokia, kad reikia taupyti, bet ta programa per griežta. Ir taip daug žmonių yra netekę darbo, neturi namų, negali susimokėti draudimo mokesčių, neturi už ką pirkti vaistų, nedarbas perkopęs 30 proc.
Tad daugelio laukia tiesiog badas. Netikiu, kad nėra racionalesnių sprendimų“, – apie tai, kuo dabar gyvena paprasti graikai, pasakojo jų šalyje įsikūrusi lietuvė.
Laukia svarbus pasirinkimas
Į žaidimą įsitraukusi Graikijos opozicija, kurios pajėgos po nesėkmingų sausio rinkimų itin nusilpo, dabar gąsdina žmones, kad nepasiekus susitarimo teks atsisveikinti ir su euru, ir su Bendrija.
Galbūt ne veltui, nes būtent apie tokį pasirinkimą vakar kalbėjo tiek Prancūzijos prezidentas François Hollande’as, tiek Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris.
F.Hollande’as pabrėžė, kad susitarimas vis dar įmanomas, tačiau nepamiršo pridurti: „Ant kortos pastatyta tai, ar graikai nori likti euro zonoje, ar rizikuos ją palikti.“
J.C.Junckeris pripažino, kad jį „smarkiai nuliūdino“ savaitgalio įvykiai.
„Matėme daug egotizmo, taktinių žaidimų, populizmo. Jaučiuosi išduotas – mes nenusipelnėme visos šios kritikos. Padariau viską, ką galėjau.
Kantriai laukėme graikų pasiūlymų, perkėlėme diskusijas į politinį lygį, dirbome dieną naktį, bet graikai vienašališkai nutraukė derybas“, – vakar per specialią spaudos konferenciją liūdnai aiškino J.C.Junckeris.
Jis savo kalba iš esmės užsipuolė A.Tsiprą – esą Graikijos premjeras meluoja aiškindamas, kad kreditoriai pareikalavo skaudžiai kirsti per pensijas: „Tokio pasiūlymo tikrai nebuvome pateikę, nors teigiama priešingai.
Graikijos žmonės nusipelnė žinoti tiesą.“
Vis dėlto EK pirmininkas, priminęs, kad Graikija į ES buvo priimta dar 1981 m., pabrėžė: „Briuselis nei tada nenorėjo, nei dabar nenori, kad Platonas žaistų antrajame divizione.“
Galiausiai ėjo savotiškas ultimatumas: „Prašau Graikijos žmonių sekmadienį balsuoti „taip“. Balsuokite „taip“, kad pasiliktumėte euro zonoje. Nebūtina žudytis, jei bijote mirties.“
Turistams sunkumų kol kas nekyla
Graikijos pareigūnai kaip įmanydami stengiasi įtikinti turistus iš užsienio, kad atostogos šalyje net paūmėjus krizei išliks „smagios“. Antai apribojimas, leidžiantis išsigryninti tik 60 eurų per dieną, negalioja asmenims, kurių mokėjimo kortelės išduotos kitose šalyse.
Tiesa, Jungtinės Karalystės ir kitų Vakarų šalių turizmo agentūros vykstantiems į Graikiją rekomenduoja pasiimti daugiau grynųjų pinigų.
Graikijai priklausančioje Kretos saloje besiilsintis „Lietuvos ryto“ žurnalistas Ramūnas Zilnys apie nerimą šalyje sužino tik iš interneto.
„Kreta – atskiras pasaulis. Jie čia gyvena savo ritmu. Jokios isterijos nėra. Perėjau keturis bankomatus, visi jie veikė, mačiau pinigus išsiimančius žmones. Tiesa, parduotuvėse, baruose mieliau priima grynuosius. Griežtai nesako, kad nemokėtum kortele, tiesiog šypsodamiesi maloniai paprašo – gal galima grynaisiais“, – pasakojo R.Zilnys.
Tiesa, vienas barmenas, maišydamas kokteilius, ironizavo, kad nežino, ar gaus algą.
„Patarimas turistams, vykstantiems į Kretą, – pasiimkite pakankamai grynųjų“, – sakė R.Zilnys.
