„Man nustatyta I-a neįgalumo grupė, mano darbingumas siekia tik 20 proc., aš 18 metų vadovauju įmonei ir man atrodo, kad jeigu neįgalūs žmonės nori, jie randa darbą. O kad pagalba neįgaliesiems įsidarbinant reikalinga, tai faktas, nes neįgalumo veltui niekas neduoda“, – dėsto pašnekovas. Tiesa, jis priduria, kad įsidarbinti nėra labai lengva ir sąlygos neįgaliesiems jų vietovėje – ne pačios geriausios. „Gal Vilniuje lengviau pasiekti darbovietę, o pas mus mažas rajonas, Pakruojis, čia ir į darbovietę žmonėms sunkiau atvažiuoti ir ne toks, kaip norėtųsi, specialybių pasirinkimas. O didesniame mieste truputį lengviau dėl šitų dalykų, nes gyvenimas kompaktiškesnis“, – svarsto pašnekovas.
Į darbo vietas – ES investicijos
2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonei „Parama neįgaliesiems socialinėse įmonėse“ įgyvendinti skirta 35,3 mln. eurų. „Pagal šią priemonę ES lėšomis finansuojamas socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų įdarbinimo rėmimas, subsidijuojant darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį. Taip pat finansuojamas asistento (gestų kalbos vertėjo) įdarbinimas, subsidijuojant išlaidas, susijusias su pagalba, kuri yra būtina neįgaliajam atlikti darbo funkcijas“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Struktūrinės paramos politikos skyriaus vedėja Lingailė Biliūnaitė.
„Kurį laiką esame dirbę ir be jokio rėmimo, bet kai yra finansavimas, tai tikrai daug lengviau. Ir dabar ES fondai truputį finansuoja asistento pagalbą, nes įmonėje yra keletas žmonių, kurie turi 20 proc. neįgalumą, jiems reikia ar kažką nukelti, ar paduoti, kad stelažuose pasiektų, – pasakoja R.Ašmanavičius. – Taip pat yra kompensuojamas dalinis darbo užmokestis, tačiau iš mūsų reikalaujama, kad mes integruotume į visuomenę neįgaliuosius, juos socializuotume“.
R.Ašmanavičius mini, kad „Retenėje“ šiuo metu dirba 13 žmonių, iš kurių 12 – neįgalieji. Jis sako, kad čia darbuojasi ir žmogus su sunkia diabeto forma, ir žmonės, turintys judėjimo negalią, judantys tik neįgaliųjų vežimėliuose.
Įmonėje siekiama įdarbinti asmenis, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, kurie negali lygiomis sąlygomis su sveikaisiais konkuruoti Pakruojo rajono darbo rinkoje arba yra ekonomiškai neaktyvūs ir praradę profesinį darbingumą. Taip pat įmonė turi tikslą gerinti sunkios negalios asmenų savarankiško gyvenimo įgūdžius, ugdyti neįgaliųjų darbinius gebėjimus, kad padidėtų jų fizinės ir profesinės galimybės integruotis darbo rinkoje bei sumažėtų jų socialinė atskirtis.
Įmonė gamina, pritaiko ir remontuoja technines pagalbos priemones (neįgaliųjų vežimėlius, vaikštynes, varytuvus prie vežimėlių ir pan.), skirtas neįgaliesiems. Daugiausiai bendrovės klientų gyvena Šiaulių, Telšių ir Panevėžio apskrityse.
Socialinių įmonių – daugės
„Planuojama, kad socialinių įmonių ir jose dirbančiųjų skaičius ateityje didės. Numatoma, kad 2016 m. socialinių įmonių skaičius sieks 154, prognozuojamas įmonėse dirbančių tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius – 5530, 2017 m. – 160 (ir atitinkamai 5680), 2018 m. – 168 (5820)“, – skaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja Nijolė Dilbienė.
Be to, anot specialistės, taip pat pastebima, kad darbdavių požiūris į neįgalius darbuotojus po truputį keičiasi ir Lietuvos įmonės pakankamai noriai priima į darbą žmones su negalia.
„Aš asmeniškai 34 metus sėdžiu neįgaliojo vežimėlyje. Prieš 30 metų „nebuvo“ neįgaliųjų. Ir nuo tada mačiau visą evoliuciją, kaip į gerąją pusę pasikeitė požiūris į neįgalius žmones. Dabar niekas nebekreipia dėmesio, jeigu gatvėje su vežimėliu važiuoju. Žinoma, pas mus nėra aukso kasyklos, kad mostelėjus iš karto viskas atsirastų. Tačiau yra priimta daug įstatymų, kurie padeda neįgaliesiems. Tad jeigu tik visi tų įstatymų laikytųsi, padėtis tikrai būtų normali“, – mano R.Ašmanavičius.
