„Lietuvos ryto“ žiniomis, sudėtinga bendrovės padėtis kelia abejonių, ar verta toliau tęsti jos veiklą. Gali būti, kad jai netrukus bus iškelta bankroto byla.
Pastaruoju metu trys iš penkių „Lietuvos jūrų laivininkystei“ (LJL) priklausančių laivų areštuoti užsienio uostuose: „Voruta“ – Portugalijoje, „Romuva“ – Italijoje, o „Raguva“ – Dakare (Senegalas). Priežastis – įmonės skolos.
Bendrovės vadovai ir akcininkai neslepia, jog įmonė laiku nesugeba atsiskaityti su darbuotojais, velkasi ir skolos už degalus. Tačiau bene sunkiausia našta – paskola SEB bankui.
Įklimpo į nuostolius
Į SEB banko kišenę LJL ranką įkišo dar 2002 metais.
Nuo to laiko bendrovė pasiskolino 53,4 milijono JAV dolerių ir 9,1 mln. eurų. Šios lėšos buvo panaudotos naujiems laivams įsigyti.
Mat tuo metu krovinių gabenimo įkainiai buvo palyginti normalūs, todėl talpesnius laivus nusprendusi naudoti įmonė tikėjosi gauti pelno ir atsiskaityti su kreditoriais.
Bet pastaraisiais metais krovinių gabenimo kainos smarkiai krito. Todėl įmonė jau nuo 2008-ųjų dirbo nuostolingai.
Tiesa, pastarojo meto finansiniai rezultatai teikė nemažai vilčių. Antai nuo sausio iki kovo mėnesio LJL pelnas neatskaičius mokesčių, palūkanų ir amortizacijos – EBITDA buvo teigiamas. Šie požymiai rodė, kad iš esmės įmonė gali dirbti pelningai.
Bankas nesileido į kalbas
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, didžiausia kliūtis išsikapanoti yra sudėtingi santykiai su SEB. Norėdama sumažinti paskolų naštą, įmonė pardavė keletą turimų laivų.
Tačiau kreditoriai, užuot padėję jai atsistoti ant kojų, kaipmat nusirašydavo didžiąją dalį gautų sumų.
Tą portalui lrytas.lt patvirtino ir Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža.
„Pardavus motorlaivį „Akvilė“, dalis atlyginimų „Romuvos“ įgulai sumokėta. Tačiau du trečdalius susišlavė SEB bankas, o kita dalis skirta skoloms už degalus ir paslaugas.
Šitaip dirbant toli nenuplauksi. Vyriausybė privalėtų tartis su bankais dėl skolų atidėjimo, paremti įmonę valstybės investicijomis. Kitaip nepavyks išsikapstyti“, – teigė P.Bekėža.
Įdomiausia, kad iki šiol už gautas paskolas LJL mokėdavo 4 procentų metines palūkanas, nors dabar rinkoje jos mažiausiai perpus menkesnės. Tačiau bankas nesutikdavo jų sumažinti.
Iš viso LJL jau sugrąžino SEB beveik 60 mln. JAV dolerių (paskolos, palūkanų ir delspinigių pavidalu), o dar liko grąžinti per 14 mln. dolerių.
Pakvipo netgi šantažu
Derybose su SEB dalyvavęs „Lietuvos ryto“ šaltinis teigė, jog kartais bankininkai užsimindavo dėl labai keistų dalykų – pavyzdžiui, reikalaudavo, kad valstybė savo lėšomis gelbėtų bendrovę, kad jie galėtų lengva ranka susigrąžinti paskolą. Mat šiuo metu 56,66 proc. LJL akcijų pagal patikėjimo teisę valdo Susisiekimo ministerija.
Ketinimai skirti LJL 11 mln. eurų iš biudžeto nebuvo įgyvendinti. Mat tiesiogiai remti verslo įmones draudžia ES teisė. Kiti įmonės akcininkai išvis nepajudino nė piršto.
Pasak šaltinių, SEB atstovai puse lūpų užsimindavo net apie tai, kad valstybės valdomoms bendrovėms gali kilti kliūčių gaunant finansavimą kitiems, pavyzdžiui, energetikos projektams, jei ji neišgelbės palyginti nedidelės laivybos bendrovės.
Ar tikrai būta tokių užuominų? SEB banko atstovai atsakė nieko negalintys komentuoti – neva dėl konfidencialumo įsipareigojimų, nes tai yra informacija apie klientą.
Padėtis – sudėtinga
Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas, kuriam yra tekę dalyvauti derybose su SEB, irgi nenorėjo atskleisti, kas konkrečiai kalbėta: „Galiu pasakyti tik tiek, kad tartis reikėdavo labai sunkiai ir toli gražu ne visuomet pavykdavo.“
Ar įmonė dar turi galimybių išlikti? Birželį visuotiniame LJL akcininkų susirinkime Susisiekimo ministerija pritarė siūlymui parduoti naujausią motorlaivį „Venta“.
Pasak S.Girdausko, šiuo metu kalbamasi ir su Energetikos ministerija. Gali būti, kad LJL teks šiek tiek pakeisti veiklos kryptį ir mėginti įsibrauti į dujovežių rinką.
Tačiau bendrovės padėtis pastaruoju metu labai sudėtinga, todėl vargu ar kas pernelyg nustebtų išgirdęs ne tik apie laivų areštus, bet ir apie teismui pateiktus ieškinius dėl bankroto.
