Gruzdžiai, kaip ir kiti 65 nedideli Lietuvos miesteliai, yra pretendentai pasinaudoti ES fondų investicijomis pagal priemonę „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“ iš 2014 – 2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos. Pagal šią priemonę bus investuojama į vietoves, kuriose gyvena nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų.
Pagal šią priemonę planuojama investuojama į atvirų viešųjų erdvių urbanistinės infrastruktūros pertvarkymą. T.y., finansavimas bus skirtas viešo naudojimo teritorijų, esančių pramonės, verslo, rekreacijos ir kitose zonose sutvarkymui. Taip pat – esamų viešųjų erdvių atnaujinimui, pritaikant jas socialinei infrastruktūrai (renginiams, poilsiui, laisvalaikiui, rekreacijai, sveikatinimui ir kitiems tikslinės teritorijos bendruomenės poreikiams), prekyviečių įkūrimui ir pan.
Investuojama bus ir į apleistų ar neefektyviai naudojamų pastatų, kitos infrastruktūros ir teritorijų konversiją, funkcionalumo didinimą. Tai reiškia, kad finansavimas bus skiriamas atnaujinti, pritaikyti apleistus visuomeninės paskirties pastatus, visuomeninės paskirties inžinerinius statinius, kuriamam smulkiajam verslui, amatams, tikslinių teritorijų bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų veiklai, socialinėms paslaugoms ir pan. Taip pat bus pertvarkomos ir pritaikomos naujoms veikloms apleistos teritorijos.
Skaičiuojama, kad šiose kaimo gyvenamosiose vietovėse po 8 metų bus sukurta naujų arba atnaujinta bei pritaikyta 2 mln. kv. m. atvirų erdvių. Taip pat – 3000 kv. m. atnaujintų ir pritaikytų naujai paskirčiai viešųjų pastatų ir statinių.
Skatins bendruomeniškumą ir verslumą
„Lietuvoje nedideli miesteliai ir jų viešoji infrastruktūra kol kas nebuvo sulaukusi investicijų, juos aplenkė didieji miestai. Tad pamažu atsiranda problema, kad mažose gyvenvietėse pradeda koncentruotis socialinės atskirties židiniai, – sako Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyrius vedėjas Gediminas Česonis. – Mažesniuose miesteliuose reikia spręsti susidariusias problemas. Viešosiomis investicijomis bus sudarytos prielaidos, kad atsirastų darbo vietų ir gyventojų kontingentas taptų labiau motyvuotas mokytis, dirbti, kurti, kad nesikoncentruotų socialinės atskirties židiniai“. Pašnekovas mini, kad įrengus kai kurią viešąją infrastuktūrą, atsirastų galimybių verslui, kad ir ne stambiam, tai bet vietiniam.
„Kartais yra klausiama, kam tie šaligatviai, asfaltas, kam tos viešos erdvės. Tačiau atvažiavę investuotojai pirmiausiai pasižiūri bendrą vietovės vaizdą: jeigu išlipai, o ten išsiklaipusios plytelės arba iš viso jų nėra, jeigu verslininkui reikia bristi per purvą, jeigu jis mato, kad žmonės neturi ką veikti, nemotyvuoti, tai ir verslininko noras investuoti į tokią vietovę sumažėja, – vardina G.Česonis. – Reikia, jog šie miesteliai pagražėtu, atsinaujintų, prisitaikytų prie šiandienos poreikių“.
„Pas mus dabar vyko posėdis, kuriame dalyvavo ir kaimo bendruomenės valdyba, bandėme išgryninti, kaip galėtume atnaujinti savo gyvenvietę, – pasakoja Senosios Varėnos seniūnaitis Gintautas Miškinis. – Pas mus, kelyje Alytus – Druskininkai, yra žiedinė sankryža. Savivaldybė ketina prie šios sankryžos įrengti informacijos centrą. O mes, savo ruožtu, ketiname šalia įsteigti turgavietę. Žmonės sustos informacijos ir kartu galės įsigyt vietinių produktų, miško gėrybių“. Seniūnaitis mano, kad turgavietė prisidėtų prie žmonių verslumo ugdymo. „Atneš vienas žmogus savo vištų išperėtus kiaušinius parduoti, kitas pasižiūrės ir taip pat sumanys pabandyti. Turi juk žmonės vieną kartą pabusti“, – sako jis.
Be to, G.Miškinis pastebi, kad dabar daug apylinkių gyventojų savo soduose užaugintas ar miškuose surinktas gėrybes parduoda tiesiog pakelėse. „Kelių eismo taisyklės draudžia prekybą šalikelėse, nes tai yra nesaugu“, – priduria pašnekovas.
Gyvenviečių atrankos principai
G.Česonis mini, kad kaimo gyvenamosios vietovės atrenkamos pagal kelis principus. Teritorinės aprėpties principas nurodo, kad tiksline teritorija gali būti pripažinta gyvenamoji vietovė (kaimas, miestelis arba miestas), nesanti savivaldybės centru, kurioje gyvena nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų.
Objektyvumo principas sako, visos išskirtos tikslinės teritorijos regione turi atitikti tuos pačius kiekybiniais duomenimis ir faktais pagrįstus kriterijus.
Tikslingumo principas numato, kad įgyvendinimą pagrindžia pasirinktas kriterijus – mažiausia darbingo amžiaus gyventojų, gaunančių darbo užmokestį, dalis, gyvenamojoje vietovėje – rodantis regiono būdingiausias socialines problemas (mažas gyventojų pajamas, nepalankią demografinę struktūrą, nepakankamą užimtumą).
Koncentravimo principo įgyvendinimą užtikrina tai, kad siūloma išskirti tikslines teritorijas, atsižvelgiant ES investicijų koncentravimo reikalavimus.
