Spaudos konferencijoje Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sakė, kad šiais metais dar bus atliekama studija, kuri parodys, ko galima reikalauti iš naujo koncesininko, kokias kelti sąlygas. Tam dar turės pritarti Seimas ir Vyriausybė. Bet ministras užtikrino, kad preliminarus pritarimas jau yra. Manoma, kad sutartis galėtų būti pasirašyta 2017 metais.
„Tai sukels bangą aistrų“, – neabejojo Susisiekimo ministras. Tačiau tai esą geriausias būdas gauti lėšų naujoms investicijoms nedidinant oro uosto mokesčių.
„Koncesija yra būdas prisitraukti privačių lėšų“, – sakė Lietuvos oro uostų vadovas Gediminas Almantas. Pasak jo, lėšų reikia infrastruktūrai, bet tam reikia gauti daugiau pajamų. Koncesijos kelias esą galėtų išspręsti šį reikalą.
Lygiai prieš metus Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai sujungti į vieną bendrovę – Lietuvos oro uostai.
Gina uostų sujungimą
Oro uostų sujungimas gerino jų pačių finansinius rezultatus, sako uostų vadovas G.Almantas. 11 proc. keleivių augimas esą – vienas iš įrodymų. Tačiau patiems oro uostams keliami tie patys reikalavimai kaip ir prieš metus.
„Kauno oro uosto tikslas – eiti į pigių skrydžių rinką ir techninį aptarnavimą. Palanga – regioninis oro uostas, bet būtų nuostolinga ten investuoti į infrastruktūrą. Vilnius – brangus oro uostas, suteikiantis aukščiausią kokybę“, – pasakojo G.Almantas.
Žiūrint į tolesnę ateitį, tikėtina, Vilniaus oro uostas jau neišsiteks, o jį plėsti nebus galima. Šiuo metu iš oro uostų galima skraidyti 60 krypčių, čia veiklą vykdo 17 oro bendrovių. Tikimasi, kad trys oro uostai šiemet aptarnaus daugiau nei 3,8 mln. keleivių. Per pirmą pusmetį keliautojų jau priskaičiuota 1,9 mln. keleivių.
Pavyzdys – Zagrebo oro uostas
Lietuvos valdžia mano, kad koncesininkas galėtų dar labiau išauginti keleivių skaičių, surinktų daugiau mokesčių, ir panašiai. Tikimasi, kad per ketvirtį amžiaus koncesininkas ateitų su naujomis idėjomis ir pinigais.
Sususiekimo ministras sektinu pavyzdžiu pavadino Zagrebą, kurį valdo koncesininkas, šeimininko esą ieško ir Stambulo oro uostas.
„Šiuo metu ruošiama teisinė bazė, bet Strateginis komitetas leido tai daryti“, – sakė R.Sinkevičius.
Šįmet bus atliekama studija, ko galima reikalauti iš koncesininko. Jei studijos metu pasirodys, kad koncesininko kviesti neapsimoka, idėja bus nustumta.
„Oro uosto operatorių yra įvairių, o susidomėjimas yra didelis, su jais jau teko bendrauti. Esame geroje situacijoje pritraukti į mūsų regioną operatorių“, – sakė oro uosto vadovas.
Tikimasi, kad konkurse dalyvaus ne mažiau kaip keturi dalyviai.
Oro uostuose dirba 550 darbuotojų.
