Kviečia politikus nespekuliuoti
Lietuvos ministrų kabinetas taip pat pritarė, kad ESM vykdantysis direktorius parengtų susitarimo dėl finansinės paramos programos projektą, kuriame bus nustatyti finansiniai terminai ir sąlygos bei išdėstomos siūlomos priemonės.
“Noriu pabrėžti, kad mūsų šaliai paramos suteikimas Graikijai iš ESM papildomai nieko nekainuos, tad kviečiu politikus nespekuliuoti šia tema ir neklaidinti visuomenės“, – sako Ministrą Pirmininką pavaduojantis finansų ministras Rimantas Šadžius.
ESM teikia finansinę pagalbą euro zonos šalims, kurios susiduria finansiniais sunkumais. ESM skolinimo pajėgumas yra 500 mlrd. eurų, iš jų panaudota kiek mažiau nei 50 mlrd. eurų. Dabartinio įmokėtojo kapitalo visiškai pakanka padengti likusią maždaug 450 mlrd. eurų ESM skolinimo galimybę.
Tuo tarpu įmokėtasis kapitalas skolinant pinigus euro zonos valstybei nėra naudojamas.
Pagal ESM sutartį, visos euro zonos šalys privalo prisijungti prie ESM. Lietuva prisijungė prie euro zonos 2015 metų sausio 1 dieną, o ESM nare tapo vasario 3 dieną. Lietuva turi įmokėti 327,2 milijonų eurų įmoką į ESM įmokėtiną kapitalą, kuris suteikia garantiją ESM išleidžiamiems vekseliams ir obligacijoms. Ši suma bus sumokėta dalimis per penkerius metus, t.y. 65,4 milijonai eurų pamečiui. Pirmoji įmoka buvo pervesta š.m. vasario 11 dieną.
Rizika – suvaldoma
Ministras pripažįsta, kad Graikijos gelbėjimas yra rizikingas projektas, bet rizika yra gerai valdoma.
„Mes sutarėme kartu, kad taip – Graikijos gelbėjimas yra rizikingas projektas, bet rizika yra gerai valdoma.
Būtent šiandien paryčiui Graikija žengė savo žingsnį, priėmė labai sudėtingus, kai kada galbūt skausmingus Graikijos visuomenei įstatymus, mes turime žengti atsakomąjį žingsnį – pritarti derybų pradžiai.
Iki derybų pabaigos Graikija yra įsipareigojusi atlikti keletą kitų žingsnių, ir tai bus patikrinta. Kol žingsniai nebus atlikti, derybos nesibaigs ir paramos sutartis nebus sudaryta.
Kiekvienas pinigų pervedimas, kiekvienas atliktas mokėjimas yra susietas su konkrečiu programos tikslų pasiekimu, kuris yra tikrinamas“, – sakė R. Šadžius.
Jo duomenimis, ateinantį pirmadienį į Atėnus vyksta Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo ekspertai, kurie pradės labai konkretų darbą.
„Tai man taip pat teikia vilčių, kad mes turėsime tinkamą, patikimą informaciją ir tos informacijos pagrindu ir tik konkrečių Graikijos veiksmų pagrindu galėsime išmokėti pinigus. Tai didina garantiją, kad jie bus sugrąžinti“, – sakė ministras R. Šadžius.
Kaip ELTA jau skelbė, Graikijos parlamento nariai pritarė griežtoms ekonominėms priemonėms, reikalaujamoms įgyvendinti mainais į 86 mlrd. eurų paramą iš euro zonos. Priimtuose teisės aktuose kalbama apie mokesčių ir pensinio amžiaus didinimą.
229 parlamentarai su siūlymais sutiko, 64 balsavo neigiamai, dar šeši susilaikė. Maždaug pusė neigiamų balsų pateikė valdančioji „Syriza“ partija.
Prieš prasidedant balsavimui savo nepasitenkinimą reiškė prieš taupymo priemones nusiteikę protestuotojai, į policijos pareigūnus svaidę padegamuosius sprogmenis.
Darbiečiai nepritaria
Darbo partija ketvirtadienį paskelbė, kad jos deleguoti ministrai nepritars Graikijos gelbėjimo planui ir paragino šiuo klausimu surengti valdančiosios koalicijos susitikimą.
„Valdyba Darbo partijos deleguotus ministrus įpareigojo nepritarti Vyriausybėje svarstomam Graikijos gelbėjimo planui“, – teigiama partijos pranešime spaudai.Tokią poziciją „darbiečiai“ paskelbė likus kelioms valandoms iki Vyriausybės pasitarimo, kuriame ministrų kabinetas turėtų spręsti dėl paskolos Graikijai iš Europos stabilumo mechanizmo.
„Graikijos pensijos ir atlyginimai šiandien yra daug didesni nei Lietuvos. Ar siūlomas pagalbos paketas padės, kelia labai daug abejonių. Kadangi tai finansiškai liečia ir Lietuvos valstybę, klausimas turi būti aptartas daug plačiau ir aiškiau tarp visų valdančios koalicijos partnerių“, – pranešime spaudai teigė Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.
Darbo partijai Vyriausybėje atstovauja 5 ministrai iš 14.
Anot „darbiečių“, koalicijos susitikimas šaukiamas penktadienio vidurdienį Seime.
Į tokius Darbo partijos pareiškimus premjeras Algirdas Butkevičius atsakė: „Arba jie neįsigilinę į trečią finansavimo paketą Graikijai, arba nežino tų niuansų, todėl neaišku, kodėl jie nebalsuos.
Mes nesiruošiame skirti jokių lėšų Graikijai, Lietuvos finansų tas sprendimas visiškai neliečia, o jei Graikijai nebus skirta Europos Sąjungos parama, jie atsidurs bankrote, tada ir pasauliui, ir Lietuvai, ir Europai tai neigiamai atsilieptų“, – sakė premjeras.
