Turizmas mieste galėtų būti laikoma viena silpniausių sričių, mano naujasis visuomeninis Kauno mero patarėjų komandos narys turizmo klausimais Saulius Kromalcas. Ne iki galo įgyvendinami projektai, rinkodaros ir komunikacijos stygius jį kartais varo į neviltį.
Tačiau mieste yra daugybė sferų, kurias patobulinus įmanoma sukurti bendruomenišką, jaunatviškai maksimalistinį ir patrauklų turistams miestą.
Labai daug vilčių dedama į kultūrines ir istorines vietas, kurios jau ilgą laiką traukė turistus į Kauną.
Mero visuomeninis patarėjas Kauną sutapatintų su gabiu jaunesniuoju broliu, kantriai laukiančiu savos progos.
– Tapote visuomeniniu patarėju turizmo klausimais. Į ką patarsite miesto valdžiai atkreipti daugiausia dėmesio? – „Laikinoji sostinė“ paklausė S.Kromalco.
– Ne kartą teko dirbti su kitų Lietuvos miestų rinkodaros projektais, todėl, sulaukęs kvietimo prisijungti prie gimtojo miesto – Kauno patarėjų komandos, negalėjau atsisakyti. Kaip naujasis visuomeninis patarėjas turizmo klausimais pirmiausia pasistengsiu išsamiai ištirti padėtį. Esu rinkodaros specialistas, todėl nemažai dėmesio skirsiu turizmo komunikacijai ir rinkodarai.
Mano manymu, pasaulis yra toks geras ar blogas, kokį susikuriame. Pastebiu, kad miesto bendruomenė norėtų įsitraukti į turizmo klausimų sprendimą. Subūrus savo sričių specialistus, nešvaistant lėšų ir koordinuojant veiksmus – miesto, regioniniu ir nacionaliniu mastu būtų pasiekta norimų rezultatų.
Spartaus interneto plėtra ir naujų informacinių technologijų prieinamumas mieste suteikia galimybių diegti turizmo naujoves ir pritraukti į miestą jaunesnių svečių.
– Kokios pagrindinės Kauno turizmo problemos, ką reikėtų keisti? Kokie kultūriniai, istoriniai objektai labiausiai pamiršti?
– Kaunas – daugialypis miestas. Tai galime matyti ir neišgrynintoje miesto vizijoje bei strategijoje. Mieste, kuriame lygiagrečiai vykdoma galybė projektų, turizmas kol kas dar laukia savo eilės.
Didžioji dalis renginių vyksta šiltuoju sezonu, kuris prasideda nuo gegužės pradžios ir baigiasi rugsėjo pabaigoje. Tačiau paslaugų kitu metų laiku trūksta. Todėl turizmo sektoriaus veikla sutelkta tik į vasaros laikotarpį.
Kaune ypač primiršti miesto partneriai bei mokslininkai, galintys veikti kaip miesto ambasadoriai ir paskatinti konferencijų turizmą. Primirštas ir sportinis turizmas – nekalbu vien apie krepšinį, bet ir apie kitas sporto šakas.
Prie šešėlyje atsiradusių objektų priskirčiau Kauno teatrus, Botanikos sodą ir Vytauto Didžiojo karo muziejų. Užsienyje stokojama informacijos apie tarptautinius sakralinės muzikos ir kino festivalius. Neapibrėžtas ir Kauno kulinarinis paveldas, amatai.
Pastaraisiais metais mažėjo skrydžių į Kauną, tai turėjo įtakos ir besitraukiančiam miesto turizmo sektoriui. Sumažėjo turistų iš Rusijos. Primiršti Latvijos ir Estijos turistai, kurie patys aktyviai pristato savo miestus.
– Kas galėtų traukti turistus į Kauną?
– 2015 metais Kaune suplanuoti 35 viešieji renginiai ir festivaliai. Jų skaičių ateityje būtų tikslinga didinti. Kaip neginčijamą traukos objektą įvardinčiau „Žalgirio“ areną ir joje vykstančius renginius. Juos taip pat būtų tikslinga aktyviau įtraukti į miesto turizmo infrastruktūrą.
Norėčiau paminėti miesto geografinį išskirtinumą. Atgimstantis oro uostas ir „Ryanair“ bazės grąžinimas į Kauną, „Rail Baltica“ projektas, sujungsiantis Lietuvą su visa Europa – tai veiksniai, kuriuos svarbu išnaudoti intensyvinant ir integruojant miestą į tarptautinį transporto tinklą.
Miesto lankomumą lemia susisiekimas, turizmo infrastruktūra ir rinkodara.
– Kokias turizmo skatinimo iniciatyvas labiausiai vertinate?
– Labiausiai lauktinos ir skatintinos yra visuomenės iniciatyvos, susijusios su turizmo infrastruktūros plėtra, laisvalaikio užimtumu ir organizavimu. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti iniciatyvas atgaivinti turizmą upėmis ar „Džiaugsmo kelią“ – unikalų maršrutą, atveriantį penkias neatrastas, išskirtines Kauno vietas (Kauko laiptai, Aleksoto apžvalgos aikštelė, Vytauto Didžiojo tiltas, Žibalinė, A.Perkovskio kavinė), kurios neįtrauktos į lankomiausių miesto objektų sąrašą.
Kiekviena iš šių vietų viena nuo kitos nutolusios pėsčiomis įveikiamu atstumu. Jos visos pažymėtos „šokoladine“ plytele. Įveikusiems maršrutą Turizmo informacijos centre buvo galimybė atsiimti šokoladinį suvenyrą. Plytelės vizualizaciją sukūrė ir įgyvendino skulptorius Stasys Žirgulis. Šios „šokoladinės“ plytelės ir sukuria simbolinį „Džiaugsmo kelią“.
– Kas ir kaip spręs dabartines problemas?
– Kauno miesto savivaldybė turėtų daugiau analizuoti, tirti Europos turizmo tendencijų kontekstą bei įsiklausyti į miesto turizmo ekosistemos dalyvių poreikius. Kitaip tariant, tarnautojai neturėtų tapti pavieniais kariais, o imtis sprendimų drauge su miesto turizmo sektoriuje dirbančia bendruomene.
Savivaldybė visuomet palaiko ir tikrai palaikys naujas turizmo sektoriui būtinas idėjas, iniciatyvas ir pasiūlymus. Norint pasiekti gerų rezultatų miestas turi veikti vieningai, kaip savo veiksmus koordinuojantis tinklas, kurio epicentre turėtų būti miesto savivaldybė, o ne pavieniai subjektai. Stebint Lietuvos ir Europos miestų patirtį tai itin akivaizdu.
Jau yra mažų pokyčių. Savivaldos atstovai bendradarbiauja su specialistais ir bendruomene, gryninama problematika, sudarinėjamas sprendimų žemėlapis. Paklausite, koks viso to tikslas? Atsakymas – sukurti tokią infrastruktūrą, kokią patys norėtume aplankyti.
