„Karas sutraukė verslo grandines. Daug įmonių jau nebedirba. Todėl bendradarbiavimas su lietuviais, prasidėjęs prieš ketverius metus, mums yra gyvybiškai svarbus“, – teigė Donecko aukštos įtampos elektros atramų gamyklos direktorius Artiomas Semionovas.
Lietuvos bendrovė „A.Žilinskio ir ko“ iš Donecko gamyklos pirktas konstrukcijas pirmą kartą išbandė 2011 metais, statant 330 kV elektros oro liniją Klaipėda-Telšiai. „Nuo to laiko kartu buvo įgyvendinti dar keturi stambūs projektai, todėl „A.Žilinskio ir ko“ mums tapo strateginiu partneriu. Tai ypač vertiname dabar, kai karas iš esmės pakeitė Donecko gyvenimą“, – pasakojo elektros linijų atramų gamyklos vadovas.
Pasak A.Semionovo, dabar eksportuoti savo produkciją į Vakarus yra kelis kartus sunkiau nei iki karo. Pirmasis barjeras – separatistų kovotojai, neretai reikalaujantys kyšio už leidimą išvežti gaminius. Po to krovinius, gabenamus iš karo zonos, itin atidžiai tikrina jau Ukrainos pareigūnai.
„Kas dėl kyšių separatistams, tai ten tvarkos nėra – kiekvienu atveju nutinka skirtingai. Nors mūsų įmonei neteko mokėti jokių rinkliavų. Tuo tarpu oficialios Ukrainos tikrinimo taisyklės ir procedūros vis griežtėja. Jaučiame, kad į įmones, dirbančias separatistų kontroliuojamose teritorijose, žiūrima nepatikliai. O kai kalba eina apie mokesčių į Ukrainos biudžetą mokėjimą, į mus žiūrima itin reikliai“, – kalbėjo Donecko įmonės vadovas.
58 metus veikianti Donecko elektros atramų gamykla – viena seniausių pasaulyje. Dabar ji teikia atramų metalo konstrukcijas į 35 užsienio valstybes.
„Bendraujant su Donecko gamyklos atstovais itin jaučiamas netiesioginis jų prašymas išlaikyti verslo ryšius. Tik taip jie gali išgyventi. O karas, jie tiki, vis tiek kada nors baigsis“, – savo įspūdžiais dalijosi V.Giedraitis.
