„Anksti dar kalbėti apie Žvaigždžių alėją ir kitas būsimas grožybes Vokiečių gatvėje, kuri apšviesta tik spingsulėmis, trūksta šiukšlių konteinerių, dviratininkai ir pėstieji ritasi vienas ant kito“, – Vilniaus savivaldybės surengtą diskusiją apie Vokiečių gatvės ateitį ant žemės nuleido verslininkas senamiesčio gyventojas Egidijus Kaminskas.
Diskusijų ir architektų svarstymų apie tai, kaip turi atrodyti Vokiečių gatvė po esminio remonto, būta ne vieno.
Anksčiau pagrindinė šios turistų pamėgtos, bet apšiurusios gatvės atnaujinimo intriga buvo atlikėjo Tomo Augulio idėja įrengti lietuviškąją Žvaigždžių alėją. Tačiau ji specialistų nežavi.
Gatvėje per daug netvarkos
Po Antrojo pasaulinio karo Vokiečių gatvė prarado savo istorinę išvaizdą, neliko viduramžių stiliaus, kurį formavo žydų ir vokiečių pirklių namai.
Rytinėje gatvės pusėje jie buvo nugriauti, suformuota plati gatvė su ištisiniu skveru lyg aikšte, dvipusiu eismu.
„Šviestuvai blogai įrengti, žmonės naktimis čia mėgsta vaikščioti, bet matomumas prastas. Tarkime, fontanas ir Barboros Radvilaitės skulptūra prastai apšviesti, o juk tai yra traukos objektai.
Seni medžiai kelia grėsmę. Lauko kavinės išsibarsčiusios chaotiškai, eismas taip pat sudėtingas. Dviračių takas pažymėtas taip, kad dviratininkai maišosi po kojomis pėstiesiems ir atvirkščiai“, – pagrindines Vokiečių gatvės bėdas vardijo „Vilniaus plano“ architektė Jurga Večerskytė-Šimeliūnė.
Neaišku, kur yra tualetas
„Ar galite įsivaizduoti, kad senamiestyje nėra šiukšlėms rūšiuoti skirtų konteinerių? Apskritai Vokiečių gatvėje ir aplinkinėse gatvelėse per mažai šiukšlių konteinerių. Vietos gyventojams ir kavinių darbuotojams vargas dėl šiukšlių“, – tvirtino Vokiečių gatvės gyventojas ir čia verslą turintis E.Kaminskas.
Šalia esanti M.Antokolskio gatvė apskritai neapšviesta, o namų kiemai tamsūs, nors į akį durk, turistai bijo per juos eiti.
„Be to, nėra aiškios nuorodos, nukreipiančios į viešąjį tualetą. Žmonės, ypač turistai, laksto po kavines gamtos reikalų atlikti. Mes jų neišvarome, bet ar neturėtų būti pastatyta gerai matoma rodyklė su užrašu WC?“ – svarstė E.Kaminskas.
Piešė gražius vaizdus
Jeigu „Vilniaus plano“ numatytas projektas kada nors bus įgyvendintas, Vokiečių gatvė turėtų atrodyti kur kas patrauklesnė ir patogesnė.
Pagal šį projektą skveras išliktų, bet jis būtų iš naujo apželdintas, naujai nužymėtas dviračių takas. Taip pat numatytos automobilių stovėjimo aikštelės.
Siūloma atstatyti autentišką gatvės trasą ir pertvarkyti eismą – vieną pusę palikti pėstiesiems, kitą – automobilių vairuotojams. Tokiu būdu sumažėtų tranzitas per senamiestį, čia maltųsi mažiau automobilių.
Numatyta apie 80 naujų automobilių stovėjimo vietų, gatvę planuojama apšviesti daugiau nei 50 LED ekonomiškų šviestuvų.
Siūloma įamžinti ir istorinę Vokiečių gatvės praeitį. „Ant išlikusių senųjų namų būtų galima pakabinti informacines lenteles, kuriose būtų aprašyta namo istorija, čia gyvenę įdomūs žmonės“, – aiškino J.Večerskytė-Šimeliūnė.
T.Augulis suprato, kad naujoji miesto valdžia dar neatstūmė jo Žvaigždžių alėjos idėjos, bet nutarė kol kas labiau į ją nesigilinti.
Vardas kilo iš dirbusių pirklių
Iki Antrojo pasaulinio karo Vokiečių gatvės namų pirmuosiuose aukštuose buvo įsikūrusios kavinės, restoranai, kontoros, sandėliai, viešbučiai, parduotuvės. XX amžiaus viduryje jos nebesutilpo pirmuose aukštuose, kėlėsi į antruosius.
Vokiečių gatvė nuo seniausių laikų matė nemažai įvairių garsių žmonių – grafą Tiškevičių, dailininką Marką Antokolskį, audinių pirklį, miesto mecenatą Mejerį Gordoną, bankininką Bunimovičių.
Senojoje Vokiečių gatvėje rūmus galėjo turėti tik turtingi žmonės, neretai susiję su karaliaus dvaru, tokie garsūs Lietuvos didikai kaip Goštautai, Sapiegos, Kiškos, Tyzenhauzai, taip pat Vilniaus arkivyskupija, Liuteronų bažnyčia.
Dabartinė Vokiečių gatvė, viena seniausių sostinės gatvių, pavadinimą gavo nuo čia XIV a. apsigyvenusių vokiškai kalbančių pirklių ir amatininkų. Todėl ši vieta buvo vadinama Vokiečių miestu.
