Norėjo „Orlen“, bet ne Mažeikių gamyklos
Praėjusiais metais „Forbes“ J.Kulczyko turtą įvertino 15,1 mlrd. zlotų (3,6 mlrd. eurų). Tai leido verslininkui užimti 418-ąją vietą pasaulio turtingiausių žmonių sąraše.
Turtingiausias Lenkijos žmogus nebuvo tarp tų, kurie palaikė „PKN Orlen“ sprendimą įsigyti „Mažeikių naftą“. Jis buvo tikras, kad naftos perdirbimo gamyklas reikia pirkti ten, kur yra naftos bei garantija, kad ji atitekės vamzdžiais.
J.Kulczykas ne šiaip sau abejojo, jis turėjo per 5 procentus „PKN Orlen“ akcijų ir puikiai žinojo, kad nafta į Lietuvą atiteka vamzdžiais iš Rusijos.
Vėlesni įvykiai parodė, kad turtuolio abejonės buvo pagrįstos. 2006 metais „Mažeikių naftą“ įsigijo „PKN Orlen“, tačiau po sandorio vamzdis „Družba“ staiga „sugedo“, ir niekas neabejojo, kad tai buvo politinis Kremliaus sprendimas taip nubausti naujuosius Mažeikių gamyklos savininkus.
Naftą į Lietuvą teko gabenti tanklaiviais, ir tai daroma iki šiol.
„Jo manymu, koncernui reikia turėti grandinę gavyba–perdavimas–pardavimas. Matyt, dėl to jis nenorėjo, kad būtų perkama „Mažeikių nafta“, – įsitikinęs žurnalistas ir istorikas Jacekas Komaras.
Įsivėlė į didžiausią skandalą
J.Kulczyko pavardė lenkams asocijuosi su 2004 metais įvykusiu milžinišku skandalu, pramintu „Orlen“ afera. Apie tai plačiai rašė ne tik Lenkijos, bet ir Vakarų žiniasklaida. Skandalas kilo, kai tais pačiais metais turtuolis Vienoje susitiko su Rusijos saugumo tarnybos agentu Vladimiru Alganovu.
Šis, kaip paaiškėjo vėliau, pasiūlė 5 milijonų JAV dolerių kyšį už tai, kad Lenkijos politikai bei pramonininkai nedarys jokių kliūčių rusams įsigyti Gdansko naftos perdirbimo gamyklą.
Į Gdansko gamyklą tuo metu buvo nusitaikęs „Lukoil“ koncernas. Pastarasis buvo minimas ir kaip galimas „Mažeikių naftos“ pirkėjas.
J.Kulczykas Rusijos šnipui prisistatė kaip tarpininkas, kuris gali paveikti ir tuometinio šalies prezidento Aleksandro Kwasniewskio nuomonę. Iš tiesų tuometinio prezidento ir turtingiausio lenko santykiai buvo geri, jie retkarčiais susitikinėdavo. Pasak V.Alganovo, kyšis buvo paimtas, tačiau gamykla neparduota. Skandalas sudrebino visą politinę grietinėlę, ir tai turėjo įtakos vėlesnei J.Kulczyko veiklai. Tačiau byla buvo nutraukta taip ir neradus įrodymų, kad kyšis buvo paimtas.
Turėdamas tik 5,6 proc. „PKN Orlen“ akcijų turtingiausias Lenkijos žmogus siekė įsigyti visą koncerno paketą. Tačiau skandalas su Rusijos šnipu išgąsdino vyriausybę, ir J.Kulczykui akcijos nebuvo parduotos.
Galiausiai turtuolis koncerno akcijas pardavė. „Jo nedomino būti smulkiuoju – arba visas paketas, arba nieko. Kai jam neleido įsigyti „PKN Orlen“, jam nebereikėjo ir likusių akcijų“, – pasakojo vienas tų įvykių liudininkas.
Beje, tai ne paskutinis kartas, kai vyriausybė atsisakė jam parduoti akcijas. Neseniai jo vadovaujamas holdingas siekė įsigyti energetikos milžiną „Enea“, tačiau pasiūlymas buvo atmestas.
Turėjo sąsajų su B.Lubiu
Dabar galima tik spėlioti apie tai, kas būtų Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos šeimininkas, jei lenkų koncerną būtų įsigijusi J.Kulczyko verslo imperija.
Panašiai galima svarstyti ir apie Lietuvos bei Lenkijos elektros tiltą bei Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimą.
Seniai žinoma, kad B.Lubys siekė dalyvauti elektros tilto į Lenkiją projekte. Jame iš Lenkijos pusės turėjo planų dalyvauti J.Kulczykas. Apie tai yra užsiminęs ir B.Lubys.
Apie tai girdėjo ir J.Komaras. Ir tai ne vienintelis projektas Lietuvoje, į kurį buvo nusitaikęs turtingiausias Lenkijos žmogus.
B.Lubys „Lietuvos rytui“ yra teigęs, kad Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavime būtų dalyvavęs su J.Kulczyko valdoma „Kulczyk Holding“, tačiau galutinių susitarimų pasiekti nepavyko.
Teko ir trauktis
Ne viskas turtuoliui sekėsi ir Lenkijoje. Vienu metu jam netgi teko bėgti iš šalies. Į valdžią atėjęs Lechas Kaczynskis paskelbė tikrą karą oligarchams, ir tai negalėjo nepaveikti J.Kulczyko. Todėl turtuolis 2006 metais nusprendė laikinai pasitraukti iš tėvynės, o verslus perleido kitiems.
Savotiška tremtis užtruko keletą metų, nes jis baiminosi, kad valstybė iš jo gali atimti verslus. J.Kulczykas daug vilčių dėjo į verslą Afrikoje, ten dirbo su naftos verslovėmis ir turėjo viziją naftą, skirtą perdirbti, gabenti į Lenkiją.
Sugrįžęs į Lenkiją turtuolis toliau ėmėsi supirkinėti įmones, jas užauginti ir brangiai parduoti naujiems investuotojams. Paskutinis sandoris su chemijos pramonės gigantu „Ciech“ parodė, kokį talentą turėjo J.Kulczykas.
Praėjusiais metais už 600 mln. zlotų (150 mln. eurų) privatizavęs chemijos įmonę, dabar ją galėjo parduoti už 1,5 mlrd. eurų – tokia jos šiandieninė vertė.
Verslo imperiją turėtų paveldėti jo vaikai, kurie buvo ruošiami kaip įpėdiniai. Duktė Dominika dirba holdingo stebėtojų taryboje, o sūnus Sebastianas yra kompanijos vadovas.
