Maždaug 1550 daugiabučių. Tiek šiuo metu statybų įmonės yra užsimojusios renovuoti pastatų. Tačiau joms įsismarkauti neleidžia ne tik trūkinėjantys pinigų srautai, bet ir amžinas darbininkų trūkumas.
Pastaruoju metu Aplinkos ministerija pro didinamąjį stiklą pradėjo stebėti tas įmones, kurios smarkokai vėluoja atlikti užsakymus.
Už renovacijos projektus atsakingų valdininkų žvilgsniai susmigo ir į renovavimo lyderę Ignaliną.
Pasak šios savivaldybės mero Henriko Šiaudinio, dauguma konkursų renovavimo rangos darbams nupirkti įvyko prieš pusantrų metų, bet reikalai nejuda. Pasak mero, šiemet iš 33 atnaujinamų namų užbaigti, ko gero, pavyks nebent 25-is.
Trūksta darbuotojų
Ir savivaldybės, ir statybų įmonės kalba apie tą patį – nors įmonės ir laimi konkursus, dėl darbininkų stygiaus jos nesuskumba laiku įvykdyti įsipareigojimų.
Pastaruoju metu darbus trikdo ir nuo pavasario besitempianti problema – stringantis renovavimo finansavimas. Yra įmonių, kurios už atliktus darbus pinigų negauna nuo kovo mėnesio.
Pasak Kauno statybos bendrovės „Costum“ vadovo Arvaldo Brazo, užsakymų įmonė turi įvairiuose miestuose, bet sunkiausia padėtis susiklostė būtent Ignalinoje.
„Neapžiojame – per daug darbų. Kaune ką tik baigėme laiku atnaujinti didžiulį pastatą, kurio darbų mastas prilygsta 7 Ignalinos daugiabučiams.
Laiku valstybės komisijai atidavėme ir 10 aukštų daugiabutį Druskininkuose. Viskas tinkamai klostosi Ukmergėje, Jonavoje.
Tačiau sunkumų kyla Ignalinoje. Tai atokus rajonas, o specialistų iš Kauno ar kitų didesnių meistrų neįmanoma ten nusiųsti, jie nenori važinėti į komandiruotes. Pačioje Ignalinoje pasisamdyti statybininkų nėra jokios galimybės“, – aiškino A.Brazas.
Iš padėties besisukanti įmonė vis dėlto pralaužė ledus. Ignalinoje dirbo brigada iš Ukrainos, tačiau vieni statybininkai viską metę išvyko gilyn į Vakarų Europą, o dabar juos keičia kiti ukrainiečiai.
Skirtingi sugebėjimai
„Lietuvos darbo birža šioje vietoje – ne talkininkė. Ji neturi galimybių padėti. Juk bedarbiai – tai žmonės, kurie nenori dirbti, ir specialistų iš jos neįmanoma gauti.
Užtat ukrainiečiai dirbo gerai, tai kvalifikuoti statybininkai. Profesionalumu jie nušluostė lietuviams nosį.
Nors ir būta vieno kito pagirtavimo, tai didesnių problemų nesukėlė – viską išsiaiškinome“, – sakė A.Brazas.
Jo teigimu, įmonės pačios nepajėgios susirasti darbininkų užsienyje – tam nėra laiko. Tai už jas padaro tarpininkų organizacijos.
Užsieniečių įdarbinimo schema yra tokia pati, kokia naudojasi mūsų šalies žmonės įsidarbindami užsienio valstybėse.
„Šiuo metu rengiame subrangos darbų sutartis su moldavais ir netgi graikais. Tai – tik pati pradžia. Dar nežinia, kokių gebėjimų turi tie darbininkai“, – sakė „Costum“ vadovas.
Jo teigimu, įdarbinant užsieniečius jokių kvalifikaciją įrodančių dokumentų neprašoma.
„Paprastai per pusdienį paaiškėja, moka žmogus dirbti ar ne“, – sakė A.Brazas.
Neretai pasipusto padus
„Didžiausias renovavimo sunkumas vis dėlto kol kas neįveiktas – finansavimas stringa. Maža to, rangos darbų sutartis pasirašiusios įmonės pastaruoju metu vis dažniau sulaukia užsakovų prašymo stabdyti statybas, nes joms nėra pinigų. Yra įmonių, kurių atstovai stveriasi už galvos, nes darbai stabdomi ne viename, bet 4–5 daugiabučiuose.
Ką daryti rangovui, kuris turi įvykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus ir jau būna užsisakęs statybines medžiagas, iškėlęs pastolius?
Įtampos renovavimo srityje dabar – į valias“, – sakė Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.
Finansinė įtampa neišvengiamai paveikė ir darbininkų su žiburiu ieškančias įmones.
„Ateina signalų iš statybos įmonių, įdarbinusių ukrainiečius. Jie padirba porą savaičių ir sužinoję, kad Anglijoje galima uždirbti daugiau, viską meta ir dingsta iš Lietuvos nė nelaukdami uždarbio.
O ką daryti rangovui? Juk tai – garantuota prastova“, – kalbėjo D.Gedvilas.
Kita vertus, jei ukrainiečiai, baltarusiai, lenkai negauna laiku algos, jie taip pat nusispjauna ir skuodžia lauk, ieškodami laimės Vakaruose.
Pasak D.Gedvilo, neverta tikėtis ir to, kad statybų aikšteles Lietuvoje užtvindys graikai.
Kol kas graikų nematyti nei Norvegijoje, nei Vokietijoje, nei Anglijoje ar Airijoje, kur statybose dirba nemažai lietuvių.
„Patys esame sulaukę ne vieno kvietimo iš Graikijos, jiems reikėtų apie 2 tūkst. statybininkų. Statybos – sunkus darbas, ten daugiau dirba albanų. Bet patys graikai nelabai nori teptis rankų“, – sakė D.Gedvilas.
Aplinkos ministerija įtempė vadžias
Kaip sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė, pasirašytos rangos darbų sutartys statybininkams nepalieka galimybės atsitraukti.
„Projektus būtina baigti laiku ir šiemet, kaip planuota, atnaujinti apie 600 pastatų. Daugiausia sunkumų įmonėms kyla dėl statybininkų stygiaus. Būna, kad statybinės medžiagos guli supirktos, o dirbti nėra kam“, – sakė D.Matonienė.
Jos teigimu, vėluojančios rangos darbų įmonės įpareigotos ir Aplinkos ministerijai, ir savivaldybių vadovams kas savaitę pateikti ataskaitas, kokius darbus atliko ir kaip mažinamas atotrūkis nuo numatyto grafiko.
Šiuo metu į daugiabučių renovavimo darbus yra įsisukusios apie 300 įmonių. Aplinkos ministerija ypač akylai nutarė stebėti bendroves, kurios yra sudariusios daugiau nei 5 sutartis daugiabučiams atnaujinti.
„Esame numatę griežtų sankcijų. Už tai, kad nesilaikoma sutartyse numatyto laiko, atsižvelgiant į projekto vertę, už kiekvieną užgaištą dieną bus skaičiuojama 0,05 proc. delspinigių. Tai tam tikras botagas įmonėms, kad jos neprisiimtų daugiau objektų, nei gali pakelti. Pabaigei porciją projektų? Atidavei valstybinei komisijai? Gali imtis kitų“, – kalbėjo D.Matonienė.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu sudaryta 240 mln. eurų vertės rangos darbų sutarčių daugiabučiams atnaujinti.
