Pietro Mancuso į Lietuvą atvyko beveik prieš metus, o šį pavasarį gavo leidimą laikinai čia gyventi. Italas tikisi Lietuvoje kurti verslą, tačiau susidūrė su problema. Jis nori įsigyti įmonei steigti reikalingą elektroninį parašą, bet negali to padaryti – jo turimas leidimas gyventi tėra popierinė pažyma, o elektroniniam parašui reikalinga leidimo gyventi kortelė. Pagal Europos Sąjungos (ES) laisvo piliečių judėjimo direktyvą, tokios kortelės išduodamos tik trečiųjų šalių piliečiams, tad vyras sako, kad jaučiasi diskriminuojamas.
„Žmonės, kurie atvyksta į Lietuvą iš Rusijos, Afrikos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, gali gauti korteles, o Europos Sąjungos pilietis – negali. Daugumoje įstaigų, pavyzdžiui, bankuose, mano turima pažyma yra nepriimama. Kilo problemų, net kai norėjau atidaryti banko sąskaitą“, – apie kylančias problemas pasakojo Pietro Antonio Calandra Mancuso.
Pietro pasakoja, kad įstaigose dažniausiai sulaukia atsakymo, jog jo turima pažyma yra nepatikima. Vidaus reikalų ministerija aiškina, kad panaši tvarka yra visose Europos Sąjungos šalyse. Esą Migracijos tarnyba remiasi Europos Sąjungos direktyva, kurioje nurodyta neišduoti bendrijos šalių piliečiams leidimo gyventi kortelių, nes jų nereikia. Tačiau ministerija žada padėti Pietro.
„Šnekėjome su Registrų centru ir susitarėme, darbas dabar vyksta ekspertiniame lygmenyje – jie turėtų išduoti elektroninį parašą mūsų pažymos ir jo asmens tapatybės kortelės pagrindu. Tokios problemos greičiausiai artimiausiu metu nebebus“, – teigė Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukia užsieniečių skundų, kad jie Lietuvoje diskriminuojami dėl religijos, tautybės, įsitikinimų. Praėjusiais metais buvo tirti 26 tokie skundai.
„Gavome vieną skundą kalinio, kuris nurodė, kad yra musulmonas ir jam iš tiesų nėra suteikiamos visos galimybės, kad jis galėtų tinkamai išpažinti savo tikėjimą“, – galimos diskriminacijos pavyzdį pateikė lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė.
Kaip lietuviai reaguoja į musulmonus, parodė ir dviejų žurnalisčių eksperimentas. Moterys keletą dienų vaikščiojo Vilniuje vilkėdamos tradiciniais musulmonių drabužiais – ėjo į turgų, bandė įsidarbinti prekybos centruose, ieškojo būsto. Eksperimento dalyvės sako, kad dažnai susidūrė su lietuvių priešiškumu.
„Tarkime, einame per gatvę ir tiesiog prie šviesoforo pavymui mums atskrieja replika: kokios baisios, žiūrėk – musulmonės! Arba tiesiog telefonu moteris pasakoja kažkam, kad šalia eina tokios, kaip jos ten, musulmonės. Vienai tik akys matosi, kita juodai apsirengusi. Su viena moterimi, su kuria susidūrėme viename prekybos centre, atrodė tokia įsiutusi, kad, rodėsi, kad tuoj mums trenks“, – apie eksperimentą pasakojo žurnalistė Giedrė Buivydienė.
Vis dėlto musulmonėmis apsimetančioms žurnalistėms pavyko išsinuomoti būstą, o prekybos centre ir įsidarbinti. Eksperimento dalyvė mano, kad lietuviai dažnai būna nusiteikę ne tiek prieš tam tikrą tautybę ar religiją, o apskritai – prieš kitoniškumą.
