Žurnalistai „su daiktiniais įkalčiais“ aptiko keletą prestižiškiausių Londono nekilnojamojo turto agentūrų.
Kažkokia porelė (žmonės kalba, kad tai rusų valdininkas Borisas, kuris pralobo vogdamas iš valstybės biudžeto vaistams skirtas lėšas, ir jo meilužė) išreiškė pageidavimą įsigyti būstą už 3–15 milijonų eurų kokiame nors brangiame Londono rajone. Iš tikrųjų šie žmonės buvo Rusijos antikorupcinio judėjimo aktyvistas Romanas Borisovičius ir Ukrainos žurnalistė.
Nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojai „užkibo“ ir parodė jiems būstus. Visa tai žurnalistai užfiksavo slapta kamera.
„Vienu metu Borisas pardavimo agentams sakė, kad nenorėtų, jog jis būtų įformintas kaip nekilnojamojo turto savininkas, nes pinigus užsidirbo „nestandartiškai“.
Agentūros „Marsh & Parson“, kurios devizas „Etika – vienintelis sprendimas“, darbuotojai pasiūlė suvesti jį su juridinėmis firmomis, kurios galėtų „nuslėpti jo tapatybę“.
Vienas iš agentų prisipažino Borisui, kad 80 procentų nekilnojamojo turto objektų parduoda užsieniečiams ir daugiau kaip pusę su lengvatinio apmokestinimo bendrovių priedanga“, – sakoma straipsnyje.
Nacionalinė kovos su nusikalstamumu agentūra (National Crime Agency – NCA), pasak straipsnio autoriaus, analogiška amerikietiškajam Federaliniam tyrimų biurui, neseniai perspėjo apie susiklosčiusią padėtį.
„Aš manau, kad nekilnojamojo turto rinka Londone yra iškreipta dėl pinigų plovimo. Kainas dirbtinai išpučia nusikaltėliai iš užsienio, kurie nori laikyti savo prekes čia, Didžiojoje Britanijoje“, – pareiškė Donaldas Toonas, NCA ekonominių nusikaltimų skyriaus direktorius.
Sunku paaiškinti išsipūtusį Londono nekilnojamojo turto burbulą, nors miestas ir traukia tarsi magnetas žmones iš viso pasaulio. 1986 metais vidutinė būsto kaina Anglijos sostinėje buvo 55 tūkst. svarų sterlingų. Šiandien – 492 tūkst. (700 tūkst. eurų).
Pernai būsto kainos išaugo 17 procentų. Aišku, būstų pasiūla Londone gerokai mažesnė už paklausą. Miestui kasmet reikia 63 tūkst. naujų namų, o pastatoma tik trečdalis šio kiekio. Tačiau yra ir kita priežastis, teigia straipsnio autorius. Londonas tampa pinigų plovimo pasaulio sostine.
„Nepaprastai prabangiuose miesto rajonuose, tokiuose kaip Naitsbridžas ir Belgravija, kuriuos yra okupavę arabai ir rusai, būsto kaina per pastaruosius penkerius metus išaugo 164 procentais“, – rašo L.Ventoso.
NCA mano, kad prie kainų kilimo prisideda užsienio mafiozių investicijos Anglijoje ir Velse. D.Toonas paprašė nekilnojamojo turto agentūras informuoti jo žinybą apie įtartinas pinigines operacijas. Autorius pastebi: „Šis prašymas vargu ar susilauks atgarsio, kadangi agentūros pelnosi iš šios anomalinės „aukso gyslos“.
Davidas Cameronas, kreipdamasis į nusikaltėlius, viešai pareiškė: „Londonas – ne vieta jūsų nešvariems pinigams laikyti. Didžiojoje Britanijoje nėra vietos prisiplėštiems pinigams plauti, jiems neturi būti vietos niekur pasaulyje“.
Premjeras nubrėžė konkrečias gaires: nuo 2016 metų bus skelbiamas užsienio bendrovių, turinčių Anglijoje ir Velse žemės ir būstų, sąrašas. Vyriausybė nusiteikusi išvesti formulę, kuri leis atskleisti turto galutinio savininko tapatybę.
Laikraštis pastebi: britų vyriausybės laukia sunki kova, kadangi jai teks susidurti su fiktyviomis pėdas mėtančiomis bendrovėmis, veikiančiomis kitų asmenų interesais, ir daugelio norais pasipelnyti iš miražo, kuriuo virto Londono plytinis „stebuklas“.
Parengė Leonas Grybauskas
