Vis daugiau po gimtąją šalį keliauja ir patys Lietuvos gyventojai. Pernai kone kiekvienas mūsų šalies gyventojas bent kartą keliavo ar iškylavo Lietuvoje – per 2014 m. iš viso suskaičiuota 2,6 mln. lietuvių kelionių šalyje. Tai – 2,3 proc. daugiau nei 2013 m. Beje, vietinių turistų Lietuvoje patirtos išlaidos pernai sudarė 138,1 mln. eurų, tai 8 proc. daugiau nei užpernai. Tokie skaičiai gali reikšti vietinio turizmo augimą bei apie bendrą ekonominį šalies atsigavimą.
„Lietuvos turizmo plėtros prioritetinės kryptys yra kultūrinis, verslo, žaliasis (ekologinis) ir sveikatos turizmas. Būtent šių prioritetinių turizmo produktų plėtrai bus skiriamas didžiausias dėmesys skiriant 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijas. Rekomenduojami finansuoti turizmo infrastruktūros objektai yra numatyti Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programoje – pasakoja Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus patarėja Inga Intė. Planuojama, kad šie objektai bus finansuojami tiek Ūkio ministerijos, tiek kitų ministerijų administruojamų 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų priemonių lėšomis“.
Turistus vilios ir žiemą
Manoma, kad turizmo ir kultūros susiliejimas yra viena iš tų sričių, kurios gali turėti didelę įtaką augant ekonomikai ir kuriant naujas darbo vietas. Anot I.Intės, Lietuvoje vis dar trūksta turizmo objektų, kurie trauktų turistus šaltuoju metų laikotarpiu ir padėtų spręsti turizmo sezoniškumo problemą. Kultūros paveldo objektų aktualizavimas turėtų padėti geriau išnaudoti kultūros paveldo objektų potencialą ir tiesiogiai prisidėti prie turizmo sezoniškumo mažinimo.
„Aktualizuojant kultūros paveldo objektus, turėtų būti atsižvelgiama į galimybes, kurias teikia kultūrinis turizmas, svarbu sukurti reikiamą aplinkos ir eksponavimo infrastruktūrą kultūros paveldo objektuose, juose turi būti teikiamos turizmo paslaugos ir geriau tenkinami keliautojų poreikiai, – pasakoja patarėja. – Plėtojant prioritetinių turizmo produktų infrastruktūrą, bus finansuojamos ne tik kultūros paveldo objektų aktualizavimo veiklos, daug investicijų numatoma skirti sveikatos paslaugas teikiančių centrų, SPA centrų, pažintinių takų, vandens ir dviračių turizmo trasų, konferencijų centrų projektams“.
Pastaruoju metu ypač atkreiptas dėmesys ir į medicinos turizmo potencialą. Laikoma, kad tai – ypač dideles pajamas šalies biudžetui galinti generuoti atvykstamojo turizmo rūšis.
Iš medicinos turisto įmanoma uždirbti įvairiems sektoriams – tiek medikams, tiek viešbučiams, restoranams, kelionių, kultūros ir pramogų organizatoriams ir pan. Skaičiuojama, kad vieno vizito metu medicinos paslaugomis besinaudojantis asmuo išleidžia nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų – tai itin akivaizdžios įplaukos į šalies biudžetą.
O štai verslo turizmas, manoma, šiuo metu gali kompensuoti prarandamus turistus iš užsienio. Viešbučių atstovai prognozuoja, kad rusų turistų srautai į Lietuvą ir toliau mažės, taigi augimo verslas tikisi iš kitų rinkų ir ypač iš verslo turistų, kurių, pastebima daugėja. Vis tik viešbučių atstovai teigia, kad šiuo metu vis dar nepakanka į verslo turistą orientuotų rinkodaros priemonių.
Gerins rinkodarą
„Įgyvendinant Ūkio ministerijos administruojamas priemones, daugiausia investicijų bus skiriama minėtų turizmo produktų rinkodaros veikloms, siekiama spręsti turizmo sektoriui aktualias sezoniškumo ir Lietuvos, kaip turizmo vietovės, žinomumo problemas, – pasakoja I.Intė. – Lietuvos žinomumui didinti ir jos kaip turistinės valstybės įvaizdžiui gerinti bus įgyvendinamos elektroninės rinkodaros priemonės, plėtojama turizmo ženklinimo infrastruktūra, kartu su kaimyninėmis valstybėmis įgyvendinami bendri tarptautiniai turizmo rinkodaros projektai, skatinamas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas turizmo rinkodaros srityje“.
Rinkodaros ir informacinės infrastruktūros projektai bus įgyvendinami pagal šias 2014 – 2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemones: „Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra“, „Savivaldybes jungiančių turizmo trasų ir turizmo maršrutų informacinės infrastruktūros plėtra“, „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e – rinkodara“.
Manoma, kad įgyvendinus 2014 – 2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą, šio periodo pabaigoje, Lietuvoje bus 4.9 mln. užsienio ir vietos turistų kelionių prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose.
