Pasak jo, iki embargo Vokietija eksportavo į Rusiją žemės ūkio produkcijos už 1,8–1,9 milijardo eurų per metus. „Rusija mums buvo viena iš trijų svarbiausių realizavimo rinkų. Dabar ji beveik prarasta. Po embargo paskelbimo eksportas sumažėjo dvigubai – maždaug iki 900 mln. eurų, – sakė J.Rukwiedas. – Tokiu būdu, vokiečių žemdirbių nuostoliai sudaro 600–800 mln. eurų. Bet mus neramina ne tik rinkos praradimas, bet ir kainų kritimas“.
Pavyzdžiui, jeigu anksčiau kiaulienos kilogramo kaina siekė 1,9 euro, tai dabar ji nukrito iki 1,4 euro. Keturis tūkstančius kiaulių auginantis kiaulininkystės ūkis dėl embargo kasmet praranda 30 tūkst. eurų, o pienininkystės ūkiai, gaminantys po 600 tūkst. litrų pieno, praranda iki 18 tūkst. eurų. „Rusija, jeigu žiūrėsime globaliai, buvo didžiausia sūrio ir sviesto importuotoja, ir šios rinkos praradimas skaudžiai atsiliepia“, – teigia J.Rukwiedas.
Pajamos, gautos iš pieno, mėsos, vaisių ir daržovių eksporto į Rusiją, nuo 2014 metų rugpjūčio sumažėjo atitinkamai nuo 125 mln. iki 8 mln. eurų (iš pieno), nuo 175 mln. iki 5 mln. eurų (iš mėsos) ir nuo 7 mln. iki 50 tūkst. eurų (iš vaisių ir daržovių).
Dėl to J.Rukwiedas pareikalavo iš Vokietijos vadovybės dėti daugiau pastangų „suartėti su Rusija“. „Negalima nemėginti nieko padaryti“, – mano Bavarijos prezidentas.
Parengė Leonas Grybauskas
