Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė – po keletą metų trukusio patikrinimo prekybos tinklą valdančios vadinamosios „VP grupės“ akcininkams apskaičiuota 2 milijonai eurų mokesčių, baudų ir delspinigių.
Skelbiama, kad nepagrįstai pasinaudota gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis, mokesčių vengta ir sudarinėjant sandorius.
Patys paprašė tikrinti
Dėl šito niekas nesiginčijo, juolab kad ir apskaičiuota suma, palyginti su visa grupės apyvarta ir sumokėtais valstybei mokesčiais – menka.
Tačiau žibalo į ugnį kliūstelėjo smulkusis „VP grupės“ įmonių akcininkas Mindaugas Marcinkevičius, turintis 8 procentus akcijų ir kasmet iš jų gaunantis po kelis milijonus dividentų.
Jis viešai prakalbo apie tai, kaip kurpiamos įvairios schemos siekiant išvengti mokesčių.
Iš karto sukruto politikai. Kovos su oligarchais vėliava nuolat mosikuojanti prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad VMI turės išsiaiškinti padėtį „VP grupės“ įmonėse. Premjeras Algirdas Butkevičius savo ruožtu pranešė, kad mokesčių inspektoriai jau seniai tai daro.
Tuo metu „Vilniaus prekyba“ iškart kreipėsi į VMI ir paprašė atlikti mokestinį įmonės patikrinimą.
Anot jos atstovų, vienai didžiausių lietuviško kapitalo įmonių mesti kaltinimai dėl nesumokėtų mokesčių yra pramanas.
„Esame pasirengę pateikti visus dokumentus, kurie išsklaidys net menkiausias abejones dėl mūsų įmonių veiklos teisėtumo ir skaidrumo“, – rašome bendrovės pranešime.
Jame taip pat teigiama, kad viešai išsakyti vertinimai ir kaltinimai dėl įmonės valdomų bendrovių yra vieno iš grupės akcininkų agresyvaus pasitraukimo iš šio verslo strategijos dalis.
Dar viena kontrataka
Tačiau M.Marcinkevičius – jis yra prekybos tinklą „Mart Inn“ valdančios įmonės vienas savininkų – smeigė dar sykį.
„Ne kartą esu teigęs, kad pačios įmonės prašyti mokestiniai patikrinimai buvo naudojami kaip viena priemonių vengti mokesčių.
Nereikia pamiršti, kad mokesčiai optimizuojami visos grupės mastu, todėl vienos įmonių tyrimas vargu ar atskleis tikruosius faktus.
Tikiuosi, kad VMI įsigilins į jai pateiktą informaciją ir kompleksiškai ištirs visos grupės veiklą“, – sakė M.Marcinkevičius.
VMI reagavo santūriai
Mokesčių inspektoriai į dar vieną skandalingą pareiškimą reagavo ramiai.
Anot jų, VMI jau suburta profesionalių ekspertų iš skirtingų padalinių komanda, tirianti galimas mokesčių vengimo schemas vienoje didžiausių verslo grupių Lietuvoje.
Tačiau sykiu VMI pasiuntė signalą, kad jos nepavyks įtraukti į akcininkų tarpusavio ginčus.
„VMI niekada nedalyvavo ir nedalyvaus verslo partnerių konfliktuose ir niekada nebus įrankis, kuriuo galėtų naudotis akcininkai kovoje su konkurentais.
Bet gauta informacija dėl galimo mokesčių vengimo jau pradėta analizuoti ir VMI skiria didžiules pajėgas išsiaiškinti, ar veikla buvo vykdoma skaidriai“, – kalbėjo inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
Ne pagrindinis šaltinis
Mokesčių ekspertė, bendrovės „Fidexperta“ steigėja Rūta Bilkštytė neslėpė, kad mokesčių inspektoriai dažnai pasinaudoja akcininkų tarpusavio nesutarimais ir jų metu gauna informaciją apie bendrovių užkulisius.
„Tai klasikinis žinių apie įmonę gavimo būdas. Žinoma, VMI turi labai daug šaltinių, iš kurių gauna informacijos apie vieną ar kitą mokesčių mokėtoją.
Tačiau ne paslaptis, kad daug įdomių faktų sužinoma iš susipykusių verslo partnerių“, – aiškino ekspertė.
Tačiau, jos teigimu, tokiu būdu gautą informaciją reikia labai atidžiai patikrinti, todėl akcininkų rietynės negali būti pagrindinis žinių apie įmonę šaltinis.
„Būtų pernelyg primityvu, jeigu mokesčių inspektoriai juo naudotųsi kaip pagrindiniu“, – sakė R.Bilkštytė.
Optimizuoti nėra draudžiama
„VP grupės“ akcininkų ginčo atveju dažnai minimas mokesčių planavimas arba optimizavimas – neva šiai grupei priklausančios įmonės stengiasi kaip įmanoma išvengti mokesčių, todėl kuriamos įvairios schemos.
Pasak R.Bilkštytės, derėtų atskirti mokesčių optimizavimą ir vengimą.
Pastaruoju atveju vykdoma visiškai neleistina veikla: pavyzdžiui, pajamos neįtraukiamos į apskaitą, išrašomos fiktyvios sąskaitos faktūros ir panašiai.
„Tuo metu optimizavimas tikrai nėra draudžiamas – bendrovė stengiasi pasirinkti tokį modelį, kad galėtų užsiimti verslu, o mokesčius mokėti jai tinkamiausiu būdu.
Tai intelektinė veikla – reikia atidžiai skaityti įstatymus, ieškoti juose numatytų išimčių ar lengvatų. Jų tikrai būna, bet tai nedraudžiama“, – aiškino ekspertė.
Tikina, kad turtas nedingo
Stambiausiam „VP grupės“ įmonių akcininkui Nerijui Numavičiui, kuris pripažintas vieninteliu Lietuvoje turinčiu daugiau negu milijardo eurų vertės turto, atstovaujanti advokatė Olga Petroševičienė sakė, kad kaltinimai dėl bendrovių, kurios padeda išvengti mokesčių, steigimo laužti iš piršto.
„Įvyko klasikiniai reorganizacijos sandoriai, turtas niekur nedingo, proporcijos nepasikeitė.
Mokesčių ekspertai pripažino, kad šiose schemose jokio siekio išvengti mokesčių nėra – tai įprastas užsienyje verslo planavimo modelis“, – tikino teisininkė.
M.Marcinkevičius 15min.lt portalui aiškino, kad pasinaudodamas itin agresyvia mokesčių planavimo schema, jis, kaip ir kiti „VP grupės“ nariai, moka vos 0,6 proc. mokesčių nuo gautų pajamų.
Tačiau O.Petroševičienė tikino, kad bent jau jos klientas N.Numavičius už 2014 metus valstybei atseikėjo daugiau nei 14 proc. visų savo pajamų.
Yra pakankamai saugiklių
Restruktūrizuojant „VP grupę“ kai kurios jos įmonės buvo perkeltos iš Lietuvos į kitas valstybes, ypač tos, kurios užsiima turto valdymu.
Ar tai reiškia, kad mūsų šalyje įstatymai pernelyg netobuli, jei verslas keliamas kitur?
Anot ekspertų, nebūtinai, nes tai yra normalaus mokesčių planavimo dalis.
„Yra ES direktyva, ir Lietuvos įstatymai suteikia galimybę dviem įmonėms iš skirtingų šalių jungtis į vieną juridinį vienetą. Tačiau yra numatyta ir saugiklių.
Tarkime, Lietuvos įmonė prisijungia prie bendrovės, registruotos kitoje šalyje, ten perkeliama ir būstinė.
Tačiau pagal mūsų šalies įstatymus, veikla, kuri anksčiau buvo vykdoma pas mus, vykdoma ir toliau, taip pat čia mokami pelno ir kiti mokesčiai“, – aiškino „Ernst & Young Baltic“ partneris Kęstutis Lisauskas.
Pasak jo, jei kyla įtarimų, tai VMI turi pasiaiškinti, ar laikomasi šio reikalavimo. „Jei laikomasi, tai puiku, jei ne – reikia imtis atitinkamų priemonių“, – sakė ekspertas.
Mokesčius moka toliau
Anot K.Lisausko, verslo perkėlimas į užsienį kartais valstybės biudžetui beveik jokios žalos negali padaryti.
„Pažvelkite į „Akropolį“ – jį valdanti įmonė registruota kitur, tačiau pats centras kaip stovėjo ant Ozo kalno, taip ir stovi.
Jo nuomininkai kaip mokėjo mokesčius Lietuvoje, taip ir tebemoka“, – svarstė K.Lisauskas.
Vis dėlto ar normalu, kad verslininkai gali ieškoti įstatymuose spragų ar lengvatų ir taip susimažinti mokesčius? Anot ekspertų, taisyti ir tobulinti įstatymus turi jų leidėjai, o verslas tik paklūsta teisės aktams.
„Anksčiau įstatymuose buvo daugiau landų ar spragų, tačiau po truputį jos buvo užkaišytos.
Galbūt liko tik išimtinis žemės ūkio sektorius, kuriam taikoma itin daug lengvatų“, – sakė „Ernst & Young Baltic“ partneris.
Kirs per įvaizdį
Kas šiuo atveju teisus, turėtų nuspręsti valstybės institucijos, o pirmiausia VMI. Tačiau akivaizdu tai, kad pačiai verslo grupei ir jai priklausančioms įmonėms daroma milžiniška žala, kai akcininkai ima pliektis įtraukdami net politikus.
„Ypač kenčia tų įmonių įvaizdis. Iš esmės akcininkai turėtų savo reikalus tvarkyti tarpusavyje, o ne viešai“, – teigė O.Petroševičienė.
Beje, anot N.Numavičiui atstovaujančios advokatės, svarstoma galimybė dėl M.Marcinkevičiaus mestų kaltinimų kreiptis į teismą.
