Telecentras šiuo metu vartotojams siūlo mobilųjį internetą „Mezon“. Bėda, kad ši paslauga tikrai nėra itin populiari. Mat ji teikiama naudojant pasaulyje nepasiteisinusią „WiMax“ technologiją.
Tačiau visai neseniai Telecentro atstovė Vaida Burvienė „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad įmonės valdyba pritarė techninę platformą keisti į LTE technologiją, o šiais metais jau nupirkta ir LTE tinklo įranga bei aptarnavimo paslaugos.
Apie pinigus – nė žodžio
Telecentras išgarsėjo prieš keletą metų, kai bankui buvo užstatęs Vilniaus televizijos bokštą. Įmonei reikėjo lėšų mobiliojo interneto „Mezon“ tinklui kurti.
Tačiau iki šiol tebėra paslaptis, kiek bendrovė investavo į šį vargu ar pasiteisinusį projektą, kuriam pasitelkta „WiMax“ technologija. Sulaukti atsakymo į šį klausimą tolygu galimybei rasti adatą šieno kupetoje.
Neseniai Žinių radijo laidoje dalyvavusi Telecentro valdybos narė Viktorija Trimbel į tai irgi neatsakė, o kalbėdama apie numatomas investicijas į LTE technologiją pareiškė, kad tai įmonės paslaptis. Tiesa, bent apie Televizijos bokštą kaip užstatą jau nebeužsimenama.
„Kiek buvo investuota į „WiMax“ ir ar tie pinigai jau sugrįžo?“ – tokį klausimą „Lietuvos rytas“ pateikė Telecentro valdybai priklausančiam susisiekimo viceministrui Arijandui Šliupui.
„Jūs turbūt kalbate apie kryžminį subsidavimą? Valstybės kontrolė yra aiškiai nustačiusi, kad jo nėra. „Mezon“ ir kitos veiklos yra atskirtos ir jos pačios save išlaiko. Niekada negirdėjau, kad kas nors skelbtų apie investicijas – „Teo LT“ ar kiti.
Galiausiai tai ne valstybės biudžeto, o pačios įmonės investicijos“, – tiesaus atsakymo taip ir nepateikė viceministras.
Tiesa, ryšio bendrovės kasmet ir net dažniau skelbia investuotas sumas. Antai „Tele2“ pernai investavo 11,7 mln., „Bitė Lietuva“ – 15,3 mln., „Omnitel“ – 20,2 mln., „Teo LT“ – 29,86 mln eurų.
Užtat apie Telecentrą viešai galima rasti tik 2009 metais skelbtą skaičių, kad į „Mezon“ tinklą ketinama investuoti 100 mln. litų (29 mln. eurų).
Teks grumtis aukcione
Šiuo metu LTE ryšiu operatoriai perduoda tik mobiliuosius duomenis, o skambinant telefonas persijungia į 3G ar GSM tinklą.
Tačiau jau sukurta „VoLTE“ technologija, leidžianti skambinti LTE tinkle, o po poros metų balso perdavimas per LTE bus kasdienybė. Tad „Mezon“ nesunkiai galėtų tapti ketvirtuoju mobiliojo ryšio operatoriumi Lietuvoje.
Tačiau Telecentras turi leidimus teikti paslaugas aukšto dažnio (tarp 2,3–2,6 GHz ir 3,4–3,7 GHz) radijo ryšio juostose, kurios yra netinkamos didelei teritorijai apimti – signalas sklinda geriausiu atveju kelis kilometrus nuo stoties.
Didelę teritoriją operatoriai apima naudodami keliskart žemesnį dažnį. Pavyzdžiui, pokalbiams ir SMS skirtas GSM ryšys Lietuvoje veikia 900 MHz dažnių juostoje (tokia stotis veikia 10–20 kilometrų spinduliu). Tačiau operatoriams suteikti leidimai naudoti 900 MHz ir 1,8 GHz dažnių juostas baigiasi 2017-ųjų spalį.
Ryšių reguliavimo tarnyba jau paskelbė naujo aukciono sąlygų aprašo projektą. Ketinama išdalyti tris dažnių blokus. Vieno jų pradinė kaina – 5 mln. eurų, o ribinė – 80 mln. eurų. Nugalėtojams bus suteikta teisė naudoti šiuos dažnius 15 metų.
Telecentras neatmeta galimybės dalyvauti aukcione ir mesti iššūkį ryšio operatoriams, kuriems šiuo metu priklauso tie dažniai.
Koks atsarginis planas?
Galima spėti, kad ketvirtojo pretendento pasirodymas aukcione turės įtakos kainoms už dažnius. Tačiau paties Telecentro finansiniai rodikliai gerokai skiriasi nuo trijų rinkos banginių.
Valstybės valdoma įmonė neseniai paskelbė per pirmąjį šių metų pusmetį gavusi 9,438 mln. eurų pajamų. Vis dėlto bet kuri iš rinkoje pirmaujančių ryšio bendrovių per ketvirtį jų gauna kelis kartus daugiau. Kita vertus, dauguma jų turi turtingus savininkus, kurie nesunkiai gali leisti įmonėms rungtis aukcione.
Tačiau Telecentro atstovė V.Burvienė užsiminė, kad net ir nelaimėjusi aukciono bendrovė turi atsarginį planą.
„Kadangi dažnių skaičius yra ribotas, mobilieji operatoriai dėl jų konkuruoja. Negavę vieno ar kito dažnio operatoriai savo veiklos nenutraukia ir ieško kitų būdų, kaip kompensuoti praradimą.
Vienas jų – pastatyti daugiau bazinių stočių turimų dažnių ribose“, – sakė V.Burvienė.
Pasiūlė statyti bokštus
Kiek galėtų kainuoti tokia investicija, taip pat neskelbiama. Tačiau galima rasti užuominų apie galimą valstybės paramą. Ypač atsižvelgus į 2014 metais bendrovės „InCom Systems“ parengtą tyrimą apie plačiajuosčio interneto infrastruktūros plėtrą.
Jo išvadose minima, kad už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas vertėtų įrengti 500–600 naujų ryšio bokštų ir operatoriams suteikti galimybę jais naudotis. Taip neva siekiama, kad būtų įgyvendintas ES nustatytas tikslas – iki 2020-ųjų kone visiems gyventojams suteikti galimybę naudotis plačiajuosčiu internetu.
Investuoti į infrastruktūrą ir suteikti galimybę ja naudotis visiems rinkos dalyviams būtų normalu.
Bėda tik ta, kad dabartiniams operatoriams tų naujų bokštų beveik nereikia, nebent vieno kito kuriame nors nacionaliniame parke.
Anot operatorių, užtenka vien jų atliktų investicijų, kad ES keliami tikslai būtų pasiekti netgi anksčiau.
Todėl tyrime minimi skaičiai sukėlė kalbų, kad už ES lėšas pastatyti bokštai taptų puikia galimybe įgyvendinti savo ambicijas Telecentrui.
Tiesa, susisiekimo viceministras A.Šliupas pripažino, kad dabar ši studija tikslinama atsižvelgus į naujausius duomenis.
„Tikrai nėra reikalo dubliuoti infrastruktūros ar papildomai naudoti ES lėšų, jei ir taip bus pasiekti ES numatyti tikslai. Bet jei baltosios dėmės liks, manau, kad būtų prasminga investuoti pinigų iš struktūrinių fondų“, – užsiminė A.Šliupas.
Net jei Telecentrui reikalingi bokštai neiškils už ES fondų lėšas, ši įmonė vis tiek nusiteikusi ateityje naudoti LTE technologiją ir teikti bent jau duomenų perdavimo paslaugas.
„Kalbame tik apie jas, o ne apie balso perdavimą.
Kita vertus, kas šiais laikais yra pastaroji paslauga? Juk yra „Viber“, „Skype“ ir kitokios balso programos, tik paremtos duomenų perdavimo principais“, – svarstė viceministras.
Įlindo pro galines duris?
Telecentro pastangos tapti ketvirtuoju mobiliojo ryšio rinkos žaidėju jau sulaukė pasipiktinimo. Gali būti, kad visai pagrįsto.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, vienas iš dabartinių operatorių kreipėsi į Konkurencijos tarybą, nes Ryšių reguliavimo tarnyba praėjusiais metais už juokingą – net 15 tūkst. eurų nesiekiančią sumą suteikė leidimą Telecentrui naudoti 70 suporuotų radijo dažnių 2,5–2,69 GHz juostoje.
Porą metų anksčiau už kone perpus mažiau dažnių operatoriai mokėjo dešimtkartų didesnes sumas. Konkurencijos taryba vakar tvirtino, kad tyrimas dėl to nėra pradėtas.
Pasiūlė kurti dvi įmones
Valstybei priklausančios bendrovės veiksmai rinkoje, ypač gandai apie jai galimai sudaromas šiltnamio sąlygas, užkliuvo ir ekonomikos ekspertams.
Antai Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus iškėlė idėją, kad vietoj Telecentro galėtų veikti dvi įmonės – taip būtų atskirta monopolinė ir komercinė bendrovės veikla.
„Galima tai svarstyti. Bet ar tai ką nors pakeistų? Koks skirtumas, kas yra akcininkas – jūs ar valstybė?
Jei įmonė dirba, jei bankai jai skolina, vadinasi, projektai yra patikimi“, – aiškino susisiekimo viceministras A.Šliupas.
Vis dėlto padėtis dviprasmiška: Susisiekimo ministerija ir formuoja valstybės politiką elektroninių ryšių srityje, ir prižiūri jos įgyvendinimą, tačiau tuo pat metu jos atstovai dalyvauja Telecentro, kuris yra vienas iš šios rinkos žaidėjų, valdybos veikloje.
„Idealiu atveju reikėtų visiškai atskirti tam tikros srities politikos formavimą ir dalyvavimą tos srities įmonių valdyme.
Priešingu atveju būtina skirti papildomą dėmesį vertinimui, ar Susisiekimo ministerijos sprendimų projektai nesuteikia privilegijų Telecentro veiklai“, – sakė Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėja Jurgita Ratkevičiūtė.
***
Apie naudą valstybei neverta net kalbėti
Valdas Sutkus
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas
„Mobiliojo ryšio rinka dabar veikiančių operatorių pastangomis yra itin konkurencinga, o tai lemia geras paslaugų sąlygas vartotojams.
Valstybės lėšomis remti naujo mobiliojo ryšio operatoriaus atsiradimą ir plėtrą yra ne tik neperspektyvu – tai negali būti naudinga valstybei.
Valstybės pareiga yra užtikrinti viešąsias paslaugas žmonėms, taip pat kontroliuoti monopolinę veiklą. Jeigu Lietuvoje, tarkime, yra vienas dujotiekis, suprantama, kad jis priklauso valstybei.
Tačiau jeigu mes turime mažiausiai keturis didelius prekybos centrų tinklus, tai ar reikėtų valstybei įkurti dar vieną?“
