Almatoje „Tengrinews“ žurnalistui pavyko rasti vieną veikiančią keityklą, šalia kurios spietėsi minia žmonių. Eurai ir doleriai keitykloje jau buvo pasibaigę, todėl kazachai pirko rublius.
Žada stabdyti kainas Kazachstano vyriausybės ir Nacionalinio banko taikomos priemonės neleis susidaryti finansinių įsipareigojimų nevykdymui ir staigiems kainų šuoliams. Tokią informaciją žurnalistams spaudos konferencijoje pateikė šalies premjeras Karimas Masimovas.
„Viskas priklauso nuo ekonominės politikos, – pabrėžė pareigūnas. – Jeigu vyriausybė ir Nacionalinis bankas nieko nedarytų, pasyviai stebėtų situaciją ir nesikištų į jokius vykstančius procesus, o visos problemos išsispręstų „deginant“ Nacionalinio fondo atsargas, galiausiai Kazachstano lauktų nemokumas“.
Anot K. Masimovo, taikomos priemonės – struktūrinės reformos, atsargų išsaugojimas, išlaidų mažinimas – sustiprins Kazachstano ekonomiką.
Premjeras teigia, kad būtiniausių prekių kainų šuolio nebus. „Vyriausybė apskričių administracijų vadovams pateikė nurodymų dėl maisto prekių punktų steigimo, – patikslino jis. – Mes ėmėmės veiksmų kontroliuoti būtiniausių prekių kainas artimiausiu laikotarpiu tam, kad nesusidarytų staigus jų kainų augimas“.
Šalies valdžia paskelbė nuo rugpjūčio 20 dienos pradedanti taikyti „plaukiojantį“ tengės kursą kitų valiutų atžvilgiu. Prekybos po tokio sprendimo pradžioje Kazachstano nacionalinės valiutos vertė smuko JAV dolerio atžvilgiu 26 proc., o daugelis valiutos keitimo punktų sustabdė savo darbą.
Investuotojai bėga iš šalių
Sparčiai besivystančios šalys, tarp kurių svarbiausios yra Kinija, Rusija ir Brazilija, tampa vis mažiau įdomios investuotojams, kurie susirenka pinigus ir bėga iš jų. Kompanijos „NN Investment Partners“ duomenimis, tokio kapitalo pasitraukimo iš vadinamųjų besivystančių valstybių, koks pastebimas dabar, nebuvo net per patį finansų krizės įkarštį 2008–2009 metais.
Per pastaruosius trylika mėnesių iš 19 valstybių, patenkančių į šią grupę, investuotojai atsiėmė net 940 milijardų dolerių (per 851 mlrd. eurų).
Dar neseniai pinigų srautas tekėjo priešinga kryptimi. JAV ir Europos Sąjungoje įsivyravus itin žemoms bazinėms palūkanų normoms, pinigų nestokojantys investuotojai ieškojo, kur juos „įdarbinti“.
Tam ypač tiko po ekonomikos sunkmečio greitai atsigavusios ir sparčiai augančios vadinamosios besivystančios šalys. Skaičiuojama, kad nuo 2009 iki 2014 metų į jas suplaukė apie 2 trilijonus dolerių (1,81 trln. eurų).
Tačiau dabar padėtis pasikeitė. Maža to, analitikai įspėja, kad kapitalo pasitraukimas per artimiausius mėnesius ar net savaites ims dar labiau rėžti akį.
„Šis procesas nesustos. Priešingai – ištekančių pinigų srovė tik stiprės“, – teigė „NN Investment Partners“ besivystančių šalių strategas Maartenas Janas Bakkumas.
Daugiausia nerimo kelia Kinija
Neseniai šios šalies biržose buvo stebimas žiaurus akcijų kurso nuosmukis, o pastaruoju metu Pekinas nutarė nuvertinti vietos valiutą – juanį.
Kinų valdžios teigimu, taip elgiamasi dėl to, kad šios šalies eksportuotojai taptų konkurencingesni pasaulinėje rinkoje.
Tačiau dirbtinis juanio vertės sumažinimas sukėlė kalbų apie įsiliepsnosiantį valiutų karą. Mat panašiu keliu greičiausiai gali žengti ir kai kurios kitos valstybės.
Kita vertus, politinių ir ekonominių bėdų apstu ir daugelyje kitų besivystančių šalių – Brazilijoje, Turkijoje, Malaizijoje, Rusijoje. Šių šalių nacionalinės valiutos pastaruoju metu irgi sparčiai praranda vertę JAV dolerio ar euro atžvilgiu.
Antai Maskvos valiutų biržoje JAV doleris dar prieš kelis mėnesius kainavo vos per 40 rublių, o dabar už jį tenka mokėti jau 45.
Turkijos lira antradienį išvis nukrito iki neregėtų žemumų – už dolerį buvo mokama 2,91, už eurą – 3,21 liros.
Besivystančioms šalims smarkiai smogė ir krintančios naftos bei kitų žaliavų kainos.
Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas vakar nurodė šalies vyriausybei pasirengti gal net 5 metus truksiančiam taupymo laikotarpiui, kurio metu naftos kaina svyruos tarp 30 ir 40 JAV dolerių už barelį.
Šalies vadovas liepė bent iki 2018-ųjų pristabdyti infrastruktūros projektus, nes besivystančioms valstybėms sulaukti finansavimo tampa vis sudėtingiau.
Tuo metu investuotojus sugrįžti į Vakarų šalis vilioja vis garsesnės kalbos, kad JAV, o galbūt ir ES jau šiais metais ryšis padidinti bazines palūkanų normas. („Spiegel.de“, „Rbc.ru“, LR)
