Europos indeksas „FTSE Eurofirst 300“, Frankfurto „Xetra Dax 30“, Londono FTSE 100, Paryžiaus CAC 40 – visi jie krito nuo 2,9 iki 3,5 procento. Analitikai laukia, kad „S & P 500“ taip pat sumažės 2,6 proc., kai Jungtinėse Valstijose prasidės prekyba. Tai reakcija į šoką, atėjusį iš Azijos rinkų ir prasidėjusį po juanio devalvavimo rugpjūčio 11 dieną.
Šio dešimtmečio vidurį daugelis jau lygina su praėjusio amžiaus paskutiniu dešimtmečiu – ne tik dėl to, kad kinuose vėl rodomas „Terminatorius“ ir „Neįmanoma misija“, bet ir dėl to, kad situaciją pasaulio ekonomikoje daugelis analitikų laiko panašia į Azijos finansų krizę. Ji prasidėjo 1997–1998 metais nuo Tailando, privedė prie daugumos Azijos ekonomikų didelio susitraukimo ir smogė viso pasaulio rinkoms nuo Japonijos iki JAV, rašo Ira Solomonova portale „slon.ru“. Tad ar grįžtame į praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį ir kas mūsų laukia ateityje, klausia žurnalistė.
Kas bendro?
Pirmoji paralelė su praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurio krize – tai, kad juanio devalvavimas tapo rekordinis nuo 1994 metų. „Bank of America Merrill Lynch“ (BofA) savo pranešime perspėjo, kad šio devalvavimo pasekmės gali būti dar liūdnesnės negu prieš 20 metų. „1994 metų sausio 1 dieną Kinija unifikavo savo keitimo kursą, dėl to oficialusis kursas nukrito bemaž 50 procentų (nuo 5,8 iki 8,7 juanio už dolerį)“, – pažymėjo BofA.
Kadangi tik penktadalis sandorių buvo sudaroma pagal oficialų kursą, reali devalvavimo pasekmė buvo apie 7 procentus. Jeigu dabar Kinijos liaudies bankas susilpnins juanį 10 procentų, kaip jis, ekspertų nuomone, ketina padaryti, 2015 metų devalvavimas pasirodys esąs kur kas blogesnis dalykas negu 1994 metais.
Vykstant Azijos finansų krizei nuvertėjo dauguma regiono valiutų. Dabar komentatoriai taip pat perspėja apie grandininę reakciją: po rugpjūčio 11 dienos savo valiutas devalvavo Vietnamas ir Kazachstanas, valiutų kurso sumažinimo laukiama ir daugelyje kitų šalių.
Asociacijas su praeitimi taip pat kelia naftos ir kitų naudingųjų iškasenų kainų kritimas, Azijos ekonomikų vystymosi tempų sulėtėjimas, recesija Rusijoje, dolerio stiprėjimas ir tas spaudimas, kurį jis daro su doleriu susietoms kitų šalių valiutoms.
Kokie skirtumai?
Ekspertai sutaria, kad šį sykį Azijos ekonomikos turi labiau subalansuotą eksporto ir importo santykį, lankstesnius keitimo kursus ir kur kas didesnius valiutos rezervus, kurie prasidėjus krizei pasitarnaus kaip saugos pagalvės.
Padėtis dėl JAV monetarinės politikos irgi yra kitokia negu paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. 1994–1995 metais Federalinė rezervų sistema (FED) agresyviai kėlė palūkanų normas, tikėdamasi našumo padidėjimo, o paskui jas sumažino kaip atsaką į 1998 metų krizę.
Dabar, kaip prognozuoja „Credit Suisse“, tikimybė, kad FED padidins palūkanų normas rugsėjį, sumažėjo, o ir erdvės manevrui atlikti JAV vyriausybei liko mažiau.
Kas bus toliau?
Nuomonės dėl to, ar dabartinis išpardavimas Kinijos ir kitų Azijos šalių rinkose sukels naują krizę, skiriasi. Kai kurie ekonomistai teigia, kad nors Azijos šalių vyriausybės ir pasimokė iš 1997–1998 metų griūties ir patobulino instrumentus kovai su būsimais sukrėtimais, privatus sektorius vis tiek didina savо skolas.
„J.P. Morgan“ analizė parodė, kad kompanijų ir namų ūkių skolų našta besivystančiose šalyse nuo 73 proc. BVP 2007 metais padidėjo iki 106 proc. BVP 2014 metais, ir Azija čia tapo čempione. Privataus sektoriaus kreditų santykis su BVP Honkonge pasiekė 293proc., Singapūre – 179 proc., Malaizijoje – 170,7 proc., Pietų Korėjoje – 167 proc., Kinijoje – 147 proc., Tailande – 134,4 procento.
Laukiama, kad juanio nuvertinimas 10 procentų gali sukelti ir kitų valiutų vertės sumažėjimą 5–20 porocentų. Azijoje didžiausia rizika iškilusi Vietnamui, Tailandui, Pietų Korėjai ir Malaizijai.
Europoje ekonomistai mato labai didelį Turkijos, Vengrijos ir Lenkijos pažeidžiamumą.
Kiti analitikai siūlo nelaukti, kol pasikartos Azijos krizė.
Londono rizikos draudimo fondo „SLJ Macro Partners LLJ“ vieno iš įkūrėjų Stepheno Jeno nuomone, „bjauri audra yra tikėtina, ne tik galima“ tokiose šalyse kaip Brazilija ir Pietų Afrikos Respublika.
Tačiau krizės ar net pernelyg didelės įtampos Azijoje jis nesitiki – daugiausia dėl to, kad 1997 metų krizė jau dezinfekavo Azijos šalių finansų sistemas ir dabar jos turėtų būti kur kas atsparesnės.
„Morgan Stanley“ ekonomistai mano, kad 1997–1998 metų scenarijaus pakartojimas mažai tikėtinas.
Nepaisant to, jie perspėjo, kad korekcija Azijoje tęsis ir bus skausminga.
Parengė Leonas Grybauskas
