Spėjama, kad rugsėjo 6 dieną Lenkijoje numatytas rengti referendumas dėl vienmandačių rinkimų apygardų steigimo atsieis 100-130 mln. zlotų.
Tas lėšas būtų galima panaudoti paramai žemdirbiams, tačiau tokiam sprendimui pritaria vien M.Sawicko vadovaujama Valstiečių partija.
Referendumą inicijavo roko muzikantas Pawelas Kukizas, kurį prezidento rinkimuose netikėtai palaikė penktadalis lenkų. Nuspėdamos, kad spalio mėnesyje vyksiančiuose Seimo rinkimuose P.Kukizo partija bus viena iš laimėtojų, jai pataikauti ėmėsi tiek valdančioji, tiek opozicinės partijos.
Mat tiek valdančiajai Piliečių platformos partijai (PPP), tiek opozicinei Teisės ir teisingumo partijai (TTP) gali prireikti P.Kukizo paramos formuojant vyriausybę.
Valstiečių partijos reitingai yra dvigubai mažesni nei P.Kukizo partijos, tad jos siūlymo atšaukti referendumą didžiosios partijos neparėmė, kaip kad neparėmė ir iš TTP kilęs naujasis prezidentas Piotras Duda.
Ūkininkai šantažo neišsižada
Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad sausros nuostoliai jau viršija pusę miljardo zlotų, tačiau draudimo firmos prognozuoja, kad realūs nuostoliai bus trigubai didesni.
Nors ekspertai teigia, kad šiemetinė sausra apėmė ne visą šalį, ir ji nebus ypatingai nuostolinga, nes prasidėjo vėlai, žemdirbių profsąjungos ėmė reikalauti, kad vyriausybė paskelbtų stichinės nelaimės žemės ūkyje padėtį.
Jokia partija tokiam reikalavimui nepritaria, nes tada reikėtų pusmečiui nukelti spalyje numatytus rinkimus į Seimą. Manoma, kad žemdirbių profsąjungos tokį reikalavimą iškėlė siekdamos labiau šantažuoti vyriausybę, kad ši skirtų didesnę pagalbą.
Žemdirbiai gąsdina, kad priešingu atveju penktadaliu gali pabrangti mėsa ir pieno produktai, vaisiai ir daržovės, o dėl dalies ūkininkų bankroto padidės nedarbas ir sumažės eksportas.
Ekonomistai neigia tokius gąsdinimus, ir kaltina, kad dėl patiriamų nuostolių iš esmės yra kalti patys ūkininkai, nes nesidraudžia nuo sausros padarinių.
Gaili pinigų draudimui
Draudimo firmos paviešino, kad nuo sausros šiemet apsidraudė tik 86 iš šalyje registruotų 1,3 mln. ūkininkų. Pastarieji teigia, jog tokio draudimo polisai yra per brangūs, nutylėdami, kad Lenkijos vyriausybė kompensuoja 60 procentų draudimo išlaidų.
Apžvalgininkai teigia, kad šalyje vyraujantys smulkieji ūkininkai paprasčiausiai yra nuo sovietmečio laikų pripratę reikalauti paramos iš valstybės, ir nenori draustis nei nuo sausros, nei nuo potvynių, šalnų.
Dėl šios nenormalios situacijos esą yra kalti ir politikai, kurie, pataikaudami kaimo rinkėjams, po visų stichinių nelaimių skiria paramą visiems be išimties žemdirbiams.
Prieš 18 metų tokią praktiką bandė užginčyti tuometinis premjeras Wlodimierzas Cimoszewiczius, pareiškęs, kad neatlygins potvynio nuostolių žemdirbiams, nes šie privalėjo nuo to apsidrausti. Dėl kilusių masinių žemdirbių streikų W.Cimoszewiczius buvo priversta atsistatydinti, o vėlesni premjerai nepanoro eiti į tokį konfliktą su ūkininkais.
Tad žemdirbiai ir toliau neperka draudimo polisų, ir reikalauja, kad valstybė atlygintų visus nederliaus nuostolius. Ekspertų teigimu, dėl šiemetinės sausros derlius bus mažesnis tik dešimtadalyje žemės plotų, tačiau profsąjungos reikalauja solidžių kompensacijų.
Reikalaujama, kad valstybė primokėtų po 500 zlotų kiekvienam turimam hektarui žemės, kad suteiktų lengvatinius kreditus, likviduotų šių metų mokesčius, atšauktų baudas už pieno produkcijos perteklių. Tokie reikalavimai pykdo didelę dalį tautiečių, primenančių, kad už visas šias lengvatas neapsidraudusiems žemdirbiams teks sumokėti kitiems mokesčių mokėtojams.
Politologai visgi spėja, kad dauguma žemdirbių reikalavimų bus įvykdyta, nes prieš Seimo rinkimus visos partijos siekia pataikauti rinkėjams, ir racionalius sprendimus ignoruoja.
