Praėjusią savaitę Kinijos rinkose akcijų vertė dramatiškai sumenko ir sukėlė didžiulį sąmyšį visame pasaulyje. Geromis naujienomis nepasižymėjo ir vakarykštė diena – smukimas tęsiasi.
Kinijos krizė jau paveikė ne vieną valstybę. Rimtą smūgį patyrė Rusijos rublis, nuvertėjo kitos valiutos. Savo pinigus devalvavo Vietnamas ir Kazachstanas, valiutų kurso sumažinimo laukiama ir daugelyje kitų šalių.
Itin smarkiai nukentėjo glaudžiai su Kinija susijęs Japonijos eksporto sektorius, blogos žinios skrieja ir iš kitų Kinijos eksporto partnerių.
Išsiveržė į priekį
Dar prieš 15 metų Kinija buvo vos šešta pagal dydį pasaulio ekonomika.
Lyginant pagal šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP), tik šiek tiek stipresnė nei Italija. Tik priešingai nei Italija, kurios ekonomika metų metus stovėjo vietoje, Kinija išsiveržė į priekį ir tapo pasaulio gamybos centru.
2000–2014 metais Kinijos ūkis vidutiniškai augo net 9,7 proc.
Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, Kinijos BVP 2014 metais pasiekė 10,4 trln. dolerių ir buvo ne mažiau kaip 5 kartus didesnis nei Italijos BVP.
Pasaulio gamykla
Įprasta sakyti, kad Kinija yra pasaulio ekonomikos varomoji jėga. Bet juodąjį pirmadienį, rugpjūčio 24-ąją, ir iškart antradienį po jo sprogęs burbulas Šanchajaus akcijų rinkoje, kuris supurtė finansų pasaulį, parodė, kad milžiniškos pasaulio gamyklos veikla pradėjo strigti.
Pekino valdžia ir Centrinis bankas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad išlaikytų plėtrą, tačiau jos rezultatų nedavė.
Nepadėjo nei juanio devalvavimas, nei palūkanų normos mažinimas, nei kiti oficialiosios Pekino valdžios žingsniai, kuriais siekta paremti eksportą ir skatinti vidaus vartojimą.
Ekonomistai tvirtina, kad problema slypi kitur ir tų veiksmų jau gali nepakakti.
„Problema slypi ne Kinijos finansų rinkoje, nes ji nėra didelė ir nedaro didelės įtakos finansų rinkai. Svarbiausia yra tai, kuo serga Kinijos ekonomika ir kaip stipriai tai paveiks su ja susijusias šalis“, – sakė „Saxo Bank“ užsienio valiutų strategas Johnas Hardy.
Pasaulis priklauso nuo Kinijos
Kinijos prekyba siekia 4,3 trln. dolerių. Šalis iš viso pasaulio susiurbia žaliavas, kurias naudoja mašinoms, elektronikai ir žaislams gaminti. Vėliau gatavus produktus siunčia į pasaulį. Be to, ir patys kinai sparčiai turtėja, todėl jie vis daugiau vartoja.
Be to, sparčiai auga Kinijos importas, pavyzdžiui, maisto ir kitų prekių, tarp kurių nemažai prabangos prekių. Įdomi detalė: Šveicarijos laikrodžių gamintojų duomenimis, Honkongui ir Kinijai tenka 21 proc. šveicariškų laikrodžių eksporto.
Daugelio valstybių eksportas yra glaudžiai susijęs su Kinija. Tarkime, Afrikos šalims, tokioms kaip Etiopija, Kongas, Mauritanija, Pietų Afrikos Respublika, Kinija yra svarbiausia ar viena svarbiausių prekybos partnerių.
Pekino valdžia Afrikoje vykdo daugybę infrastruktūros projektų – tiesia geležinkelius ir kelius, o mainais gauna nuolaidų žaliavų gavybai.
Praėjusiais metais Kinijos prezidentas Xi Jinpingas deklaravo, kad jo šalis dar iki 2020 metų investicijas padidins iki 100 mlrd. dolerių. Tačiau vidaus ūkio bėdos gali priversti tokių ketinimų atsisakyti.
Nuo Kinijos priklauso daug didžiųjų pasaulio ekonomikų. Japonijai ji yra antroji eksporto partnerė (Pasaulio banko duomenimis, 18 proc. Japonijos eksporto yra skirta Kinijai), Pietų Korėjai – pirmoji (26 proc. eksporto).
Tačiau Kinijos rinka ne mažiau svarbi Brazilijai – 2013 metais ten ji išsiuntė 46 mlrd. dolerių (19 proc. eksporto) vertės prekių ir tai yra daugiau nei į greta esančią Čilę.
Australija irgi priklausoma nuo Kinijos. Iš šio žemyno kinams eksportuojama 34 proc. produkcijos. Kai kalbama apie Australijos eksportą, turima galvoje geležies rūda, anglys ir auksas.
Remiantis Australijos ir Kinijos verslo tarybos ataskaitos duomenimis, apie 200 tūkst. darbo vietų yra tiesiogiai susijusios su eksportu į Kiniją.
Kinija lėmė, kad Australijos kalnakasybos pramonėje įdarbinta 71 tūkstantis žmonių, dar 31 tūkstantis rado darbą turizmo ir viešbučių versle.
Neramumai dėl žaliavų
Kinijos ekonomikos lėtėjimas globaliai reiškia mažesnį žaliavų poreikį ir mažesnę jų kainą.
Šalims, kurios nieko neišgauna, tai gera žinia.
Tačiau toms, kurių ekonomika tiesiogiai priklauso nuo įplaukų, kurios gaunamos už žaliavas, tai tikrų tikriausia katastrofa.
Juk Kinija savo pramonėje sunaudoja 54 proc. pasaulio aliuminio, 45 proc. plieno, 40–45 proc. cinko, vario, nikelio ar švino.
Dėl Kinijos drakono ateities turėtų nerimauti ir tie, kurie tiesiogiai gal ir neprekiauja su Azija, tačiau jų gaminiai panaudojami tiems produktams, kurie iš kitų šalių eksportuojami į Kiniją, gaminti.
Tarkime, tiems, kurie turi glaudžius eksporto ryšius su Vokietija, mat šiai Europos valstybei Kinija yra ketvirtoji eksporto rinka.
Vokietijos statistikos biuro duomenimis, 2014 metais į Kiniją eksportuota 74,5 mlrd. eurų vertės prekių – iš viso 6,6 proc.
Parengė Eugenija GRIŽIBAUSKIENĖ
Atsirito ir iki Lietuvos
2014 m. pagal prekybos apyvartą Kinija buvo 18-a Lietuvos prekybos partnerė.
2014 m. Lietuvos eksportas į Kiniją sudarė 0,42 proc. viso Lietuvos eksporto (26-oji vieta).
Lietuviai eksportavo medieną ir medienos dirbinius. Tai sudarė apie 50 proc. eksporto. Taip pat į Kiniją keliavo vario atliekos ir laužas, specialios mašinos ir įrenginiai, maisto prekės. 2014 m. Lietuvos importas iš Kinijos sudarė 2,52 proc. viso Lietuvos importo (13-oji vieta). Buvo importuota 666 mln. eurų vertės prekių.
Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) iš Kinijos 2014 m. pabaigoje sudarė 3,87 mln. eurų (41-oji vieta pagal TUI dydį Lietuvoje). Lietuvos TUI Kinijoje – 8,28 mln. eurų (16-oji vieta pagal Lietuvos TUI dydį užsienyje).
