Panevėžio rajone plušančio ūkininko Rimanto soduose obelys subrandino vaisius 50 hektarų medelyne. Šiuo metu tarp vaismedžių jau pradėjo nardyti skynėjai, tačiau ūkininkas, matydamas juos svyrinėjančius po obelimis, negaili karščių žodžių.
Sodininkams reikia darbininkų maždaug porai mėnesių – per tiek laiko paprastai nuimamas vaismedžių subrandintas derlius.
Todėl realiausia galimybė atsiskaityti su jais – kasdien išrašant paslaugų kvitą.
„Vis dėlto tokios baisios situacijos kaip šiemet dar nėra buvę. Iš viso reikia nuskinti apie 1000 tonų obuolių, tad praverstų 50–60 skynėjų pagalba. Tačiau laikino įdarbinimo kvitai šiuo metu beverčiai. Darbo biržoje juos pamatę bedarbiai sprunka į šalį. Jie nenori dirbti“, – žodžių kišenėje neieškojo ūkininkas.
Skęsta alkoholyje
Darbo biržoje dauguma bedarbių – tvirti 45–50 metų vyrai. Bet dažnas, anot pašnekovo, negali pasilenkti prie nukritusio obuolio pats nepargriuvęs. Todėl tie, kurie ir lieka dienai kitai padirbėti, padaro daugiau žalos nei naudos, nes skindami ar rinkdami obuolius juos tik dar labiau apdaužo.
Žmonių į ūkininko medelyną atsiunčia ir seniūnijos. Mat už pašalpas jiems tenka atidirbti tam tikrą skaičių valandų viešųjų darbų, antraip jie būtų išbraukti iš darbo biržos ir nebegautų pašalpos.
„Vargas ir su šiais skynėjais. Kol jie išsiblaivo, ir diena praeina“, – atsiduso ūkininkas.
Uždarbis – neprastas
Kaip pasakojo ūkininkas Rimantas, žmonės, kurie stropiai dirba, per dieną priskina ne vieną dėžę obuolių, kurioje telpa apie 300 kilogramų. Tad vidutinis dienos atlygis už darbą sukasi apie 40 eurų, o tie skynėjai, kurie įgunda, užsidirba ir po 50–60 eurų.
Vadinasi, sąžiningai dirbantys žmonės per poros mėnesių vaisių skynimo sezoną į rankas gali gauti po 2–3,5 tūkst. eurų. Tai gerokai daugiau nei vidutinė alga, kuri šalies ūkyje, atskaičiavus mokesčius, sukasi apie 553 eurus.
Tačiau net ir toks atlygis, įrašytas į atsiskaitymo kvitus, nevilioja darbo biržose įsiregistravusių žmonių. Nors mažiausia nedarbo išmoka šiuo metu siekia 102 eurus, didžiausia – 303 eurus, didesniu uždarbiu šie žmonės nesusigundo.
Ką tuomet daro ūkininkas, kad sodai žiemoti neliktų apkibę vaisiais?
Pasak Rimanto, darbininkų tenka ieškoti dedant skelbimus į vietos spaudą. Būna žmonių, kurie atsiliepia, tad norintys dirbti surenkami sukant ratus po aplinkinius kaimus ir autobusais suvežami iš paties Panevėžio.
Įkainiai nepasikeitė
Anykščius supančiuose soduose pagalbininkų bus laukiama kitą savaitę.
Anot bendrovės „Ažuožerių sodai“ vadovo Jono Janišiaus, euras nepakeitė skynėjų uždarbio.
Įkainiai išliko tokie pat kaip ir pernai: už kiekvieną priskintą obuolių kilogramą mokami 3–4 euro centai. Atsiskaitoma su darbininkais už nuskintą obuolių kiekį išrašant paslaugų kvitus.
Tačiau sausra šiemet sumenkino vaisių derlių – obuoliai užaugo mažesni. Tad darbininkams reikės fiziškai daugiau kartų tiesti ranką obuolių link nei derlingais metais, kad sukauptų didesnį jų svorį.
„Vieni skynėjai pernai per dieną užsidirbdavo apie 170 litų, kiti – ir per 200 litų, o tai 50–60 eurų ir daugiau. Tai sunkus darbas ir atlygis priklauso nuo žmogaus darbštumo bei stiprumo“, – sakė J.Janišius.
Trūksta darbo rankų
Šiuo metu Kauno rajone, Tvarkiškiuose, esančiame Mindaugo ir Vitos Šlapkauskų ūkyje uogas skina dešimt samdytų žmonių, nors, anot šeimininkų, reikėtų jų nors trečdaliu daugiau.
„Darbo rankų labai trūksta. Tenka suktis su tais darbininkais, kuriuos randame.
Buvome šiemet paprašę ir Kauno, ir Prienų rajonų darbo biržų paramos, bet jos taip ir neatsiuntė nė vieno žmogaus“, – pasakojo M.Šlapkauskas.
Ūkyje per dieną uogų skynėjai užsidirba 10–15 eurų. Atlygio dydis priklauso nuo nuskintų uogų kiekio.
Paprastai į paslaugų kvitą kasdien įrašomi duomenys apie samdinį: ryte – ką jis dirbs, vakare – ką padarė ir kiek uždirbo.
„Tačiau gamyboje sukamės patys – patys ir sultis spaudžiame, ir uogienes verdame. Šito darbo kitiems neįmanoma patikėti“, – sakė kartu su žmona Vita dirbantis ūkininkas.
Darbo vietų yra, nėra kam dirbti
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiemet rugpjūčio 1-ąją šalyje buvo registruota 155 tūkst. bedarbių – maždaug po 77,5 tūkst. vyrų ir moterų. Tai 4,3 tūkst. mažiau bedarbių nei prieš metus.
Darbo biržoje registruoti neturintys darbo asmenys sudarė 8,6 proc. darbingo amžiaus gyventojų.
Per šių metų sausį–liepą darbdaviai užregistravo 121,5 tūkst. laisvų neterminuoto darbo vietų ir apie 18 tūkst. – terminuoto darbo.
