Butų pirkėjai iš Rusijos su pinigų maišais – jau retai pasitaikantis atvejis. Smukęs rublis ir prastėjanti šalies ekonomika rusus verčia laikyti pinigus užantyje, o ne išlaidauti svetur. Bet jiems pagalbos ranką tiesia Lietuvoje veikiantys bankai.
Jie plačiai atveria duris Rusijos piliečiams, priima jų raštus iš darboviečių apie gaunamas pajamas ir išduoda būsto paskolas.
Pamėgo kurortus
Taip vien Druskininkuose šiais metais butus nusipirko bent keletas Rusijos piliečių. Nekilnojamojo turto agentūros jiems neturi jokių priekaištų.
„Paprastai jie turi didelę pradinę įmoką – apie 50 proc. visos buto vertės. Bankams pateikia pažymas apie atlyginimus ir paskolas gauna be jokio vargo. Vien per mus rusai pirko keletą butų“, – „Lietuvos rytui“ sakė bendrovės „Ober-Haus“ Druskininkų filialo gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto ekspertas Saulius Sasnauskas.
Lietuvoje įsigytą turtą kitos šalies piliečiai paprastai įkeičia bankui.
Rusijos piliečiai už paskolas nekilnojamąjį turtą dažniausiai perka Lietuvos kurortuose.
„Iš sudarytų sandorių matyti, kad daugiausia perka butus kurortiniuose miestuose“, – sakė Medicinos banko Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus viršninkė Daiva Patalauskienė.
Skaičių bankai neatskleidžia
Iš besikreipiančių užsienio piliečių būsto kredito sutartys Medicinos banke dažniausiai sudaromos su Rusijos ir Baltarusijos piliečiais. Atvykėliai iš Rusijos paprastai būna maskviečiai.
Medicinos bankas daugiausia paskolų užsienio klientams suteikė 2014 metais ir šį pavasarį.
„Swedbank“ Būsto finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas teigė, kad bankas suteikia būsto paskolas kitų šalių piliečiams.
Rusijos piliečiai patenka į šią kategoriją, tačiau bankas atsisakė atskleisti, kiek tokių yra.
„Tokių klientų turime nedaug“, – pabrėžė T.Pulikas.
Butus Lietuvoje rusai drąsiau pirko prieš Ukrainos krizę.
Visus vertina vienodai
Bankai teigia, kad klientus iš kitų šalių vertina lygiai taip pat kaip ir Lietuvos piliečius.
Pasak Medicinos banko atstovės Daivos Patalauskienės, paskolos suteikimo sąlygos ir reikalavimai tiek Lietuvos, tiek užsienio piliečiams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi mūsų šalyje, yra vienodos.
Besikreipiantys asmenys turi pateikti visus reikiamus dokumentus, kurie nurodyti kredito paraiškoje.
„Swedbank“ Būsto finansavimo departamento direktorius T.Pulikas teigė, kad visais atvejais kliento situacija vertinama individualiai, o finansavimo sąlygos priklauso nuo kliento įsipareigojimų vykdymo istorijos, gaunamų pajamų tvarumo, perkamo būsto vertės ir kitokių sąlygų.
Problemų nekelia
Atrodo, kad tiek bankai, tiek nekilnojamojo turto agentūros palankiai sutinka būsto pirkėjus iš Rusijos. Jie paprastai nesukelia problemų dėl įmokų, yra tvarkingi klientai.
„Jie tvarkingai moka paskolas. Dažnai jas išmoka greičiau, negu turėtų. Pasitaiko, kad atiduoda paskolą ir iškart kitą ima kitam būstui“, – sakė „Ober-Haus“ ekspertas S.Sasnauskas.
Pasak jo, Rusijos piliečiai paprastai ima paskolas iki penkerių metų. Bent jau pirkdami butus Druskininkuose prašo mažiausiai 30 tūkst. eurų.
„Bankai siūlo imti didesnes sumas, bet rusai į tai žiūri racionaliai ir skolinasi tiek, kiek reikia.
Bankai tikrai noriai juos kredituoja“, – pabrėžė S.Sasnauskas.
