„Dvi paras tų sukčių ieškojau. Matote, koks apšepęs ir nemiegojęs? Išmaišiau Alytų ir Vilnių. Prienuose radau verslininką, kuris nukentėjo lygiai taip pat.
Beveik visuose Lietuvos rajonuose yra nukentėjusių asmenų, tik jie nedrįsta kreiptis į policiją“, – pavargusiu balsu „Lietuvos rytui“ kalbėjo Selemos kaime (Kazlų Rūdos savivaldybė) esančios turizmo sodybos šeimininkas Jonas.
Jonas su žmona Aušra, patikėję nepažįstamais užsieniečiais, pasišovusiais išasfaltuoti aplink sodybą per tūkstantį kvadratinių metrų, prarado 10 tūkst. eurų.
Siūlė triskart pigesnę dangą
„Nežinau, kaip čia taip atsitiko. Nei mums reikėjo to asfalto, nei ką. Rugsėjo 1-ąją į mūsų sodybą aptrintu „Peugeot“ atvažiavo angliškai kalbantis vyras ir pasiūlė išasfaltuoti keliuką.
Vyriškis sakė, jog jo kelininkų brigadai, neva tiesiančiai Kauno aplinkkelį, liko labai gero asfalto.
Pasiūlė kainą – už kvadratinį metrą asfalto 12 eurų ir tvirtino, jog šiuos darbus užsisakant per bendrovę kainuotų 38 eurus. Žadėjo išrašyti sąskaitą“, – pasakojo Aušra be kartėlio ir juokdamasi iš savo patiklumo.
Kaimo turizmo sodybos šeimininkė teigė, jog ir anksčiau sulaukdavo įvairių Lietuvos bendrovių pasiūlymų išasfaltuoti keliuką iš likučių.
Jonas sakė, jog nuo pagrindinio kelio iki sodybos einantį kelią jie ketino kloti trinkelėmis, tačiau net pats negali paaiškinti, kodėl patikėjo asfaltą siūlančiais užsieniečiais.
Sudarė patikimą įspūdį
Selemoje esančios sodybos šeimininkai įsitikinę, jog kelininkais apsimetančiai sukčių gaujai vadovauja airiai. Jie juodiems darbams samdo darbininkus iš Rumunijos, Slovakijos ir, ko gero, iš Lietuvos.
„Jie patys sakė, jog yra airiai. Ir šiaip buvo matyti, – vyrai raudonplaukiai, nekaltomis akytėmis. Jie mums sudarė patikimą įspūdį: kelininkų apranga, batai murzini, – matyti, kad darbininkai“, – juokėsi Aušra.
Kai tariamų kelininkų vadas susitarė su sodybos savininkais dėl asfaltavimo, atvažiavo 3 sunkvežimiai. Jie atgabeno smulkios skaldos bei nedidelę kelininkų techniką. Triūsti pasirengė penki darbininkai.
„Darbą jie pradėjo pavakare ir dirbo iki sutemų, nes, sakė, skuba grįžti į Airiją. Mums atrodė, jog jie rimtai dirba“, – prisimena Aušra.
Kitą dieną Jonas su vienu airiu vyko į Kauną pinigų, o kitas darbininkas liko Selemoje.
Gavo pinigų ir dingo
„Airis buvo pradėjęs rašyti sąskaitą, bet jos taip ir negavau. Kaune atidaviau jam pinigus ir sugrįžau į sodybą.
Joje nebebuvo nei darbininko, nei technikos. Pusė keliuko buvo užpilta smulkia skalda ir kur ne kur palaistyta derva“, – pasakojo Jonas.
Vyras suprato, jog užsieniečiai įžūliai jį apgavo ir pasisavino per 10 tūkst. eurų. Dvi dienas Jonas pats ieškojo sukčių po visą Lietuvą ir nusprendė kreiptis į policiją.
Ieškodamas aferistų Jonas išsiaiškino, jog tariamieji kelininkai Lietuvoje paliko daug nešvarių pėdsakų.
„Vienoje degalinėje atsitiktinai sutikome vaikiną iš Panevėžio rajono, iš kurio airiai nuomodavosi nedidelę techniką.
Jis pasakojo, jog šie sukčiai, padirbėję viename krašte, skubiai metasi kitur. Lietuvoje jie buvo pasirodę prieš metus.
Panevėžietis sakė, kad kai suprato, kuo užsiima airiai, kasdien su nerimu laukdavo atvykstančios policijos.
Vaikinas teigė, jog aferistai žadėjo vykti į Italiją „padirbėti“, kvietė važiuoti ir jį, tačiau jis atsisakė“, – teigė Aušra.
Vietoj bitumo – smala
„Problematikos“ vadovas Rimantas Jaraminas lrytas.lt sakė, jog šnekos apie vadinamuosius kelininkus atsirado šių metų pavasarį: pernai kelininkai apie tai net nekalbėdavo, nesklandė jokių gandų, kad atsirado nelegalūs kelininkų konkurentai.
Tačiau ir pavasarį išgirdęs kalbas apie kelininkus nelegalus R.Jaraminas į tai nekreipė dėmesio: „Maniau, kad žmogus pradėjo verslą savo kieme, ruošiasi aptarnauti kaimynus ir tuo viskas baigsis. Bet pasirodo, kad masteliai didesni, nei prognozavome“.
Anot pašnekovo, nelegalios kelių tiesimo paslaugas siūlančios grupės orientuotos užmiesčius, nuo didelių miestų nutolusius miestus. Trumpai sakant, į tuos gyventojus, kurie mažiau žino, kaip teisėtai turėtų vykti procesai. Be to, neteisėti kelininkų konkurentai orientuoti į smulkesnį užsakovą, kuriam reikia išasfaltuoti įvažiavimo keliuką ar kiemą.
R.Jaraminas įsitikinęs – tokiomis paslaugomis gyventojai susigundo dėl gerokai mažesnių nei rinkos kainų. Kitaip, pasak „Problematikos“ vadovo, niekas nebūtų suinteresuotas pirkti iš piršto lenktą paslaugą be sutarties įforminimo, aplenkiant mokesčių politiką. Juk šie „kelininkai“ reikalauja atsiskaityti tik grynaisiais.
„Įtarimą turėtų kelti ir tai, jog savo paslaugas siūlantys veikėjai vaikšto po kiemus. Nemanau, kad rimtas verslininkas eis pas ūkininką siūlyti savo paslaugų. Nepatikimo rangovo įspūdį sudaro ir reikalavimas sumokėti avansą“, – apie nepasitikėjimą turinčius kelti momentus kalbėjo R.Jaraminas.
Tokie kelininkais save vadinantys sukčiai keliams tiesti naudoja pačias pigiausias medžiagas: bitumu vadina paprasčiausią smalą, o jei tikrame asfaltbetonyje yra mineralinių medžiagų – smėlio, užpildų, skaldos – nelegalai ant kelio supila statybines medžiagas.
Aukų ieško ir kitur
Marius Jakštas
Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininkas
„Turėjome informacijos, jog šie asmenys buvo pasirodę Ukmergės, Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių rajonuose.
Kai sužinojome, jog užsieniečiai siūlė paslaugas Alytaus apylinkėse, pranešėme aplinkiniams komisariatams, kad pareigūnai sulaikytų sunkiąją techniką nelietuviškais numeriais.
Ketvirtadienį netoli Jiezno (Prienų rajonas) buvo sulaikytas sunkvežimį vairuojantis 58 metų Slovakijos pilietis. Apklausti jį sudėtinga, nes įtariamasis nekalba nei angliškai, nei rusiškai.“
