Tokios nuomonės laikosi Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai.
Profesinėms sąjungoms ketvirtadienį planuojant didelį mitingą prieš naująjį socialinį modelį, verslo atstovai įrodinėja visuomenės dėmesį apie šio modelio naudą Lietuvos ekonomikai ir kviečia nepalaikyti populistinių lozungų bei siūlymų grąžinti projektą tobulinti Vyriausybei.
Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai pateikė socialinį modelį palaikančių argumentų – kodėl naujasis Darbo kodeksas (DK) yra naudingas tiek darbdaviui, tiek ir darbuotojui.
Darbo santykiai – ne bokso ringas
„Matome, kad Lietuvoje galiojantis DK yra šaknimis išaugęs iš sovietinių laikų. Buvo prirašyta visko, bet įstatymai gyvenime neveikė, jie gražiai atrodė tik ant popieriaus“,- kalbėjo LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Anot jo, kol kas Lietuvoje egzistuoja paprotinė darbo teisė, kuri liberalizuojama nelegaliu būdu.
„Praėjusiais metais tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje sumažėjo 2,2 karto. Visko suversti geopolitinei situacijai negalime, nes investicijos nuosekliai mažėja jau nuo 2012 m. Tą didžiąja dalimi lemia nepatraukli verslo aplinka investuotojams, o vienas jos aspektų – neliberalūs darbo santykiai ir užsienio investuotojus gąsdinančios DK.
Užsienio investuotojai tokių dalykų nesupranta, netaiko. Tai yra didelis stabdis užsienio investicijų atėjimui“, – sakė V.Sutkus.
LVK vadovo teigimu, traktuojant dabar veikiančius DK įstatymus – daug populizmo, bet mažai naudos. Permainos skiriasi kelią nelengvai, todėl LVK visomis pajėgomis palaikanti Vyriausybės sprendimą keisti senąjį DK.
„Kodėl reikia darbo santykių liberalizavimo? Matome, kad DK nelankstus. Pažvelkime į konkurencingumo indeksą. Pagal jį Lietuva yra antrame šalių sąrašo šimtuke“, – sakė LVK vadovas.
Atleisti darbuotoją – sudėtinga
Pasak V. Sutkaus, ydingas yra atleidimo iš darbo reglamentavimas. Tai – nepagrįstai ilgi įspėjimo terminai, didelės atleidimo iš darbo sąnaudos.
Naujasis modelis bent iš dalies galėtų kompensuoti pagrindinę naštą darbdaviams – itin didelius su darbo santykiais susijusius mokesčius. Pasaulio banko duomenimis, šie mokesčiai Lietuvoje sudaro daugiau nei 35 proc. nuo komercinio pelno. Tuo tarpu EBPO šalių vidurkis yra 23 proc., o Europos ir Centrinės Azijos šalių vidurkis – 21 procentas.
„Jei verslininkui bus sunku atleisti darbuotoją, tai jis devynis kartus pagalvos, prieš kurdamas naują darbo vietą“, – sakė V.Sutkus.
Naujasis DK, jo žodžiais, itin aktualus aukštos pridėtinės vertės produktus kuriančioms įmonėms, startuoliams.
„Nelankstus DK skatina šešėlinę ekonomiką. Šiuo metu taikoma darbo jėgos apmokestinimo našta yra labai didelė. Darbdavys spaudžiamas eiti į šešėlį.
Kai įmonės nėra tikros dėl savo ateities, darbo apimčių ir galimybės išlaikyti naujas darbo vietas, jos apskritai vengia sudaryti darbo sutartis su darbuotojais arba dalį atlyginimų stengiasi mokėti vokeliuose. Tai ypač aktualu, keičiantis šalies ekonominei situacijai, nes legalų įdarbinimą su DK nuostatų apsunkintu atleidimu gali vis dažniau pakeisti darbas be darbo sutarties.
Praktikoje griežtas DK neveikia. Ir, ačiū Dievui, kad jis neveikia, nes tai tik sudarytų daugiau kliūčių“, – sakė LVK vadovas.
V.Sutkus: „Politinė kova – dirbtinė“
V.Sutkaus nuomone, politinė kova, kuri yra susijusi su naujų darbo santykių modeliu, yra dirbtinė.
„Bandoma supriešinti darbdavius ir darbuotojus. Bet darbo santykiai jau seniai nėra muštynės ar kova bokso ringe. XXI a. yra galimybė vystyti dialogą tarp šių dviejų grupių“, – sakė jis.
Pasak jo, kad šiuo metu profesinėms sąjungoms priklauso apie 8 proc. dirbančiųjų, todėl jų vaidmuo darbo santykių kūrime yra labai menkas.
„Procesas ne toks paprastas, neužtenka šaukti prie Seimo, bet galima elgtis civilizuotai ir vesti civilizuotas derybas“, – sakė LVK vadovas.
Jo teigimu, kalbama apie naują socialinį modelį, todėl vienu mostu susikaupusių problemų neįmanoma išspręsti – reikia kompleksinio sprendimo.
„Mums svarbiausia – darbo santykių lankstumas, darbdavių ir darbuotojų įgalinimas tartis tarpusavyje, suteikiant realias galias ir darbdaviui, ir darbuotojų atstovams – profesinėms sąjungoms arba darbo taryboms – prisiderinti prie realybės ir tokių darbo santykių, kurie atitiktų abiejų šalių interesus. Daryti tai, ko dabartinis DK neleidžia“, – verslo atstovų pageidavimus išsakė LVK vadovas.
„XXI a. darbo rinka nėra tokia, kad vienoje pusėje stovi storas kapitalistas su cigaru dantyse ir viskio stikline, o kitoje – perkaręs darbuotojas su laužtuvu rankoje. Tarkim, kalbame apie informacinių tecnologijų darbuotojus, kurie yra intelektualai kalbame ir apie paprastesnius darbuotojus, kurie nori planuoti savo veiklą, jie nori dirbti keliems darbdaviams, ar iš dalies dirbti patys sau.
Jeigu įstatymu tai bus legalizuota, tai ir bus naujas impulsas ekonomikai, tai bus naujų darbo vietų kūrimas. Galima labai ginti darbuotojų teises ir nustatyti, kad negalima per mėnesį mokėti mažiau nei 10 tūkst. eurų. bet kiek tada būtų galima įsteigti darbo vietų?“, – ironizavo LVK vadovas.
Nori, bet negali taikyti lankstaus darbo grafiko
„Šiuo metu susidaro įspūdis, jog kaip senais laikais kažkas visuomenėje bando supriešinti darbuotojus su darbdaviais, primetant išankstinę nuostatą, kad jei naujame Darbo kodekse bus mažiau reguliavimo, tai darbdavys būtinai ims išnaudoti darbuotojus. Kodėl darbdavys turėtų ir norėtų tai daryti – niekas nepasako.
Realybėje, šiuolaikiniame XXI amžiaus versle, viskas yra kitaip – darbdavys nei nori, nei juo labiau gali darbuotojui kažką primetinėti. Jeigu darbo sąlygos įmonėje būtų neteisingos, tai labai greitai neliktų, kas joje dirba“, – teigė logistikos įmonės „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius.
Anot jo, pati kovos idėja yra kvaila. Dabar kalbama tik apie tai, kiek kuri pusė viena iš kitos atims ir kokias sąlygas naujame kodekse išsiderės. Tačiau iš viso to, kas dabar yra siūloma naujajame DK, didžiausia nauda yra ta, kad labai daug dalykų bus galima su darbuotoju susitarti.
To lankstumo reikia ne darbdaviui, o įmonių klientams, prekių ar paslaugų užsakovams. Liberalizavus darbo santykius laimėtų visi. Laisvesni darbo santykiai – labiau patenkinti klientai, o kuo jų daugiau, tuo daugiau pajamų, darbo vietų ir didesni mokami atlyginimai.
„Man keista diskusija apie kažkokią kovą, nes niekas neatsakė į klausimą, kas darbo dienos gale sumoka atlyginimus. Juos sumoka užsakovas, tik jis garantuoja darbo vietas. Kokį kodeksą beparašytum, jei užsakymų nebus – nieko nebus. Tai man primena nenušauto briedžio dalybas“, – susidariusią situaciją komentavo A. Bertašius.
Pasak jo, daugelyje įmonių dirbantys dalis darbuotojų turi savo nedidelius ūkius, kur darbuojasi savaitgaliais.
„Kartais jie nori dirbti dvi dienas, o paskui darbuotis sako ūkyje, bet mes to negalime leisti. Tas pats yra su jaunimu: mes galėtume įdarbinti juos studijų, atostogų metu, bet ir vėl pagal dabar veikiantį DK negalime taikyti lankstaus darbo grafiko“, – sakė verslininkas.
Neatitinka šiuolaikinių poreikių
Kaip teigė informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka, viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad net 82 proc. darbdavių įdarbintų daugiau darbuotojų, jei terminuotos darbo sutartys būtų lengviau panaudojamos, 89 proc. darbuotojų yra nusiteikę dirbti daugiau viršvalandžių už papildomą atlygį, be to, 69 proc. darbdavių trūksta kvalifikuotų darbuotojų.
Užsienio patirtis rodo, kad lankstesni darbo santykiai padeda efektyviai šias problemas spręsti ir skatina ekonomikos augimą bei kuria naujas darbo vietas.
„Esamas darbo santykių reguliavimas Lietuvoje yra nelankstus ir neatitinka šiuolaikinių darbdavių ir darbuotojų poreikių, be to, darbdaviams užkrauna didelę administracinę naštą. Tą patvirtina ir Tarptautinis konkurencingumo indeksas 2014, kuriame Lietuva užima 106 vietą (iš 144) pagal darbo rinkos lankstumą. Naujasis socialinis modelis ypač IT sektoriaus įmonėms padėtų geriau prisitaikyti prie modernios darbo rinkos ir darbuotojų poreikių, kuriems reikia didesnio lankstumo, darbo ir laisvalaikio balanso“, – sakė P. Vertelka. LVK ketina kreiptis į Seimą, Vyriausybę ir politinę koalicijos tarybą – visų valdančiųjų partijų atstovus su prašymu tarpusavyje išsiaiškinti ir susitarti, nes laiko liko ne daug. Verslas taip pat yra pasiruošęs dalyvauti socialinio modelio tvirtinimo procese ir kviečia visus judėti į priekį.
