JAV centrinis bankas paliko palūkanų normas nepakitusias

JAV centrinio banko pareigūnai paliko nepakitusią bazinę palūkanų normą. Ji ir toliau stovės ties riba, išliekančia jau nuo 2008 metų gruodžio. Devyni Federalinio atsargų banko Laisvosios rinkos komiteto nariai pasisakė norintys palikti rodiklį ties 0-0,25 proc. riba ir tik Jeffrey Lackeris balsavo už jo didinimą 0,25 procentiniais punktais, praneša BBC.

JAV centrinio banko vadovė J.Yellen.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
JAV centrinio banko vadovė J.Yellen.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

Sep 18, 2015, 8:53 AM, atnaujinta Oct 15, 2017, 6:48 AM

Centrinė finansų institucija aiškiai parodo vis dar turinti abejonių dėl pasaulinės ekonomikos augimo. „Pastaruoju metu susidarę pokyčiai pasaulio ekonomikos ir finansų sferose gali apmalšinti ūkio aktyvumą ir kelti tolesnį spaudimą infliacijos pokyčiams artimiausiu laikotarpiu“, – teigiama oficialiame pranešime.

Daugiausiai investuotojams dėl JAV ekonomikos augimo kelia nusilpęs aktyvumas visame pasaulyje ir suirutė Kinijos finansų rinkose.

„Jau kurį laiką tikėjomės sulaukti Kinijos augimo sulėtėjimo, nes šalis pertvarko savo ekonomiką. Jokių staigmenų mums nekilo. Kyla tik klausimas, ar susidarys dar rimtesnio sulėtėjimo, nei tikisi dauguma analitikų, grėsmė“, – spaudos konferencijoje sakė JAV centrinio banko vadovė Janet Yellen.

Reakcija – įvairi 

 Azijos akcijų rinkos įvairiai reagavo į JAV federalinio atsargų banko pareigūnų sprendimą nekeisti bazinės palūkanų normos. Po išsakytų specialistų abejonių dėl pasaulinės ekonomikos augimo nepastovi buvo ir prekyba JAV įmonių vertybiniais popieriais, praneša BBC.

JAV doleris kiek sustiprėjo, nors pernakt po banko sprendimo buvo praradęs 1 proc. savo vertės.

Japonijos pagrindinis akcijų indeksas „Nikkei 225“ rytinės prekybos metu penktadienį sumenko 1,5 procento.

Kinijos „Shanghai Composite“ indeksas savo ruožtu išaugo 0,8 proc. ir pasiekė 3111,13 punkto, o Honkongo „Hang Seng“ indeksas pakilo 0,4 proc. – iki 21933,95 punkto.

Prekybos akcijomis bendrovės IG analitikas Angusas Nicholsonas teigia, kad JAV federalinio atsargų banko sprendimas išlaikyti nepakitusią bazinę palūkanų normą gali paveikti ir kitų šalių centrinių bankų sprendimus.

„Tai aiškus ženklas, rodantis, kaip rimtai per kelis praėjusius mėnesius smuko pasaulio ekonomika. Dabar galimybė, kad palūkanos bus didinamos spalį, siekia 19,2 proc.“, – sakė specialistas penktadienį.

„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė spėja, kad spalio pabaigoje vyksiančio posėdžio rinkos lauks ramiai, nes labai mažai kas tikisi pokyčio būtent spalį. Anot G.Gečiauskienės, daug didesnė tikimybė, kad bazinę palūkanų normą FED pirmą kartą per pastaruosius 7 metus padidins gruodį. Tačiau po vakarykščio komentaro ir šis variantas atrodo gerokai mažiau tikėtinas, nei atrodė dar ketvirtadienį (pokyčio tikimybė gruodį šiuo metu vertinama 44 proc.).

FED nerimo priežastys

Kaip pagrindinę susirūpinimo priežastį vakar FED įvardijo augančias grėsmes pasaulio ekonomikos augimui bei tolesnį spaudimą JAV infliacijai. Tai yra bene pagrindinis stabdis šiuo metu, neleidžiantis FED pradėti didinti JAV dolerio palūkanas. J.Yellen išreiškė stebėtinai didelį susirūpinimą Kinijos raida ir ekonominių perspektyvų prastėjimu bei pabrėžė, kad užkratui toliau sklindant į kitas besivystančias ekonomikas, kurios nemaža dalimi atvejų yra ir žaliavų eksportuotojos, įtaka JAV ekonomikai gali būti reikšminga.

Dėmesio buvo skirta ir akcijų rinkos nuosmukiui, kurį iš dalies iššaukė Kinijos bei kitų besivystančių šalių akcijų rinkos griūtis. Tiesa, reikia suprasti, kad FED nei gali paveikti, nei turėtų tokiais argumentais remtis, spręsdamas, kelti palūkanas ar ne. Tačiau FED vadovė pateikė palyginti suprantamą paaiškinimą šiuo klausimu: FED išties nelabai rūpi, akcijų rinkos krenta ar kyla, tačiau FED negali nekreipti dėmesio į krentančias akcijų rinkas dėl vienos esminės priežastis, kuri yra akcijų rinkų kritimo siunčiamas signalas, kad pasaulinėje ekonomikoje kažkas yra negerai. Kita vertus, vidinius JAV ekonomikos procesus FED įvertino labai teigiamai, pavyzdžiui, darbo rinkos atsigavimą pavadino „įspūdingu“.

Faktoriai, lemsiantys palūkanų kėlimą

„Taigi, kas turi nutikti per artimiausius du mėnesius, kad gruodį FED pakeltų palūkanas? Pirmiausia, JAV darbo rinkos situacija privalo išlikti stabili ir pozityvi. Antra, Kinijos ekonomikos griūties pavojus turi išblėsti (kokiu būdu – išties klausimas yra sudėtingas, bet panašu, kad tai yra vienas svarbiausių išorinių veiksnių, stabdančių FED nuo palankaus požiūrio į globalią ekonomiką). Ir trečia, JAV infliacija turi stabilizuotis ir imti rodyti augimo ženklus. Šiuo metu neatrodo, kad Kinijos griūties scenarijus yra labai realus. Taigi, kitiems JAV ekonominiams parametrams rodant pakankamai pozityvias tendencijas, pagrindinis klaustukas pakimba ties infliacija. J.Yellen išskirtinai pabrėžė, kad žemos naftos kainos ir stiprus doleris toliau išlaiko spaudimą infliacijai. Taigi dabartinė FED prognozė, kad infliacija turėtų pasiekti 2 proc. tikslą 2018 metais, bus esminis slenkstis, ties kuriuo ir bus trypčiojama iki pajudant palūkanų didinimo linkme“, – komentuoja G.Gečiauskienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.