EIB vadovas šiandien Lietuvoje pristatys naują Europos investicijų, arba vadinamąjį Junckerio, planą.
Nors šiuo 300 milijardų eurų, kuriuos sukrauti turėtų privatus Europos Sąjungos verslas, projektu smarkiai abejojama mūsų šalyje, W.Hoyeris pasiryžęs įrodyti mūsų verslininkams, kad ir jie turėtų prisidėti prie grandiozinių užmojų.
– Europos investicijų bankas per daugiau nei 20 metų Lietuvoje investavo ar paskolino įspūdingai daug.
Kokias čia matote galimybes naujoms investicijoms? – paklausė „Lietuvos rytas“.
– Nuo 1994 metų Lietuvos projektams bankas paskolino 2,5 milijardo eurų, o tai yra 5 proc. šalies šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vien nuo 2010 iki 2014 metų Lietuvai paskolinome 460 milijonų eurų.
Trečdalis sumos buvo paskolinta smulkiajam ir vidutiniam verslui.
EIB investicijomis remia tiek vietines, tiek užsienio kompanijas, dirbančias Lietuvoje, taip pat viešąjį sektorių.
Mes dirbame su tokiais projektais kaip nauja geležinkelio vėžė, dujų tiekimas. Taip pat su miestais ir savivaldybėmis, padedame investuoti į infrastruktūrą.
– Lietuvoje pristatysite vadinamąjį Junckerio planą, nors kai kurie ekspertai mūsų šalyje abejoja, ar jis gali būti naudingas.
Planuojama pritraukti 300 mlrd. eurų iš privataus sektoriaus, o Lietuvos verslas neketina prisidėti prie investicijų plano.
– Teisybė, kad siekiama pritraukti privačių investicijų. Lietuvoje tai galėtų būti tiek vietos, tiek užsienio šalių investicijos.
Mažesnėse valstybėse, tokiose kaip Lietuva, tai turėtų būti prioritetas.
Europos investicijų bankas galės suteikti garantijas tarpvalstybiniams projektams. O tai pritrauktų investicijų ir iš kitų valstybių.
Būtent toks ir yra Investicijų plano tikslas. Jis taip pat gali būti naudingas ir mažam bei vidutiniam verslui.
– Jūsų vadovaujamas bankas aktyviausiai investuoja į energetiką Lietuvoje, ne tik dideliuose miestuose, bet ir regionuose. Bet iš mažesnių miestų žmonės greičiau emigruoja, o likusiems tenka mokėti didesnius mokesčius, pavyzdžiui, už vandenį.
– Daugybė Europos regionų susiduria su papildomomis išlaidomis dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus.
Mes sutarėme su Lietuvos finansų ministerija dėl naujos investicijų programos – 350 milijonų eurų paskolos. Tarp mūsų tikslų yra ir nutolusių regionų skatinimas.
– Europos investicijų bankas prieš dvejus metus „Klaipėdos naftai“ paskolino 87 mln. eurų SGD terminalo statybai. Bet dujų poreikis Lietuvoje sparčiai mažėja, dujoms karštligiškai ieškoma pirkėjų svetur.
Ką manote apie šį Lietuvos projektą?
– „Klaipėdos nafta“ ne tik pagerino dujų saugojimo pajėgumus, bet ir padarė netiesioginę įtaką „Gazprom“, kuris sumažino dujų kainą.
Terminalas priartino Lietuvos energetikos nepriklausomybę, o tai tapo naudinga visai šalies visuomenei. Mes ir toliau padedame investuoti į šį projektą, pavyzdžiui, remiame Klaipėdos–Kuršėnų dujotiekį, taip pat kitus energetikos projektus, kurie SGD terminalą paverstų regioniniu.
- Investuojate ir skolinate ir smulkaus ir vidutinio verslo projektams, nors bankai taip pat turi ką pasiūlyti. Ką manote apie šio verslo finansavimą Lietuvoje ateityje?
- Lietuvoje veikia bankai su dideliu likvidžiu turtu, todėl jie kartu su EIB jau seniai investuoja į vietos projektus. Per pastaruosius penkerius metus mes nukreipėme daugiau nei 180 milijonų eurų į mažas bei vidutines įmones jūsų šalyje.
Mes, remdami investicijasį verslą, visada dirbame su vietiniais bankais, įskaitant ir Lietuvą. Nors mes esame didžiausias pasaulyje tarptautinis bankas, mūsų nepamatysite pagrindinėse gatvėse ir nežinome, ko reikia smulkiam ir vidutiniam verslui, o bankai žino.
Todėl bankams suteikiame kredito linijas. Iš jų vietos bankai skolina smulkiam verslui. Mes skoliname daugelio sektorių kompanijoms, išskyrus gynybą, tabaką ir kai kuriuos kitus produktus. Tuo pačiu stengiamės, kad bankai ir patys daugiau skolintų smulkiam ir vidutiniam verslui.
