Ūkininkė iš Kirkilų kaimo patikėjo būsima verslo sėkme – prieš kelias dienas įvyko oficialus stovyklavietės atidarymas.
56-erių Onutė Gružauskienė pasakojo, kad ji buvo vienintelė kandidatė, pasiryžusi pradėti rūpintis su palapinėmis atvykusiais ar kemperiais pro Biržus keliaujančiais turistais.
Iki tol dažnas miesto verslininkas tik pakalbėdavo apie tuščią kempingą, bet nė vienas nepanoro jo nuomotis iš savivaldybės.
Kaina sutirpo
Biržų turizmo ir informacijos centro darbuotojai besidomintiems naująja stovyklaviete negalėdavo joje pasiūlyti nakvynės. Tekdavo išsisukinėti, kad ką tik įrengta poilsiavietė neva remontuojama.
„Turėjau tris savaites pagalvoti, ar verta eiti į konkursą. Tačiau savivaldybė geranoriškai pažadėjo padėti. Juolab kad ir anksčiau savo sodyboje priimdavau keliautojų, tai veiklai turėjau verslo liudijimą“, – pasakojo O.Gružauskienė.
Ji savivaldybei už kempingo nuomą pasiūlė mokėti 20 eurų per mėnesį. Prieš tai, pirmame konkurse, buvo paskelbta pradinė nuomos kaina – 695 eurai.
Tikėtasi, kad būsimieji kandidatai pasiūlys didesnę sumą. Tačiau konkursas neįvyko. Antrajame nuomos kaina krito per pusę. Bet ir ja niekas nesusigundė. Trečiajame konkurse kempingo nuomos kaina susitraukė iki 100 eurų per mėnesį. Tačiau ir ji nesuviliojo nė vieno kandidato.
„Šeštajame konkurse pradinė kempingo nuomos kaina buvo 10 eurų per mėnesį. Aš buvau vienintelė kandidatė ir pasiūliau 20 eurų. Žinau, kad pirmuosius dvejus metus reikės daug dirbti be pelno, kad tik nuostolių nebūtų“, – pasakojo naujoji kempingo valdytoja.
Nėra verslo naujokė
Į poilsiavietės statybą investuota beveik 600 tūkstančių eurų. Didžioji dalis – per 400 tūkst. eurų – iš Europos Sąjungos aruodų, likusią sumą skyrė Biržų rajono savivaldybė.
Dviejų žvaigždučių beveik du hektarus užimančio kempingo teritorija yra Jaunimo parke šalia stadiono. Netoli tyvuliuoja Širvėnos ežeras su ilgiausiu šalyje pėsčiųjų tiltu.
Stovyklavietėje numatyta vietos dešimčiai kemperių ir penkiolikai palapinių. Pastatyti administracijos pastatai, įrengtos visos būtinos komunikacijos, virtuvės.
Kol kas nėra stacionarių nakvynės namukų, tačiau pirmuosius žada jau šią žiemą pradėti statyti O.Gružauskienės šeimos nariai.
Verslininkė pasakojo, kad jos Kirkilų kaime esančios sodybos kieme apsistodavo nemažai turistų su palapinėmis ir kemperiais. Tarp jų pasitaikydavo ir užsieniečių, keliaujančių automobiliais, motociklais ir net dviračiais.
Įdomiausias keliautojas buvo jaunas vyras iš Olandijos. Jis penkerius metus pėsčias keliavo po pasaulį.
„Jis neturėjo net palapinės. Paklaustas, kaip nakvoja po atviru dangumi, nusijuokė, kad turi polietileno gabalą ir juo užsikloja“, – pasakojo moteris.
Linksmins turistus
O.Gružauskienė sakė suprantanti, kad jeigu kempingo svečiams nepasiūlysi pramogų, teks bankrutuoti.
Todėl verslininkė planuoja naudotis slaptu ginklu.
Ji ir anksčiau grupėms vesdavo edukacines programas apie kulinarinį paveldą, ruošdavo tautinius patiekalus: virdavo iš vietos ežere sužvejotų žuvų sriubą, iš rupiai maltų miltų kepdavo blynus su spirgučiais ar sausainius – „roželes“.
Verslininkė viliasi, kad turistai susivilios Biržų išskirtinumu. Mat miestas ir jo apylinkės yra karstinėje zonoje, čia galima pamatyti gausybę įvairaus dydžio smegduobių.
Žmonės iš kitų miestų atvažiuoja paragauti biržietiško alaus, o paskui dairosi nakvynės, kad nereikėtų vairuoti automobilio. Patogu ir tai, kad kaimynai latviai neretai keliauja į Anykščius, o jų kelias veda pro Biržus.
Privalu pasiūlyti ne tik nakvynę
Vygandas Lazauskas
Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas
„Lietuvoje šiuo metu yra apie 40 kempingų.
Mūsų šalyje palyginti jaunam verslui reikia ne tik investicijų, bet ir operatoriaus išmonės, idėjų.
Lietuvos gamta graži, bet ir kitose šalyse ji ne prastesnė. Keliautojams per mažai standartinio paketo – nakvynės ir kai kurių patogumų. Labai svarbu, ką tu jiems dar gali pasiūlyti.
Pavyzdžiui, Ventės rage esančiame kempinge apsistojusiems keliautojams siūloma stebėti migruojančius paukščius, plaukti laivu į Nidą. Druskininkuose – SPA malonumai. Kurtuvėnuose pramogas siūlo šalia esantis žirgynas.
Pagrindiniai kempingų klientai yra patys lietuviai. Užsieniečių – mažesnė dalis.
Kempingų verslas yra priklausomas ir nuo kaprizingų Lietuvos orų. Jeigu orai puikūs, keliautojų netrūksta. Jei šalta ir lyja, tenka susitaikyti su nuostoliais.“
