Prašė pranešti apie galimybes
Pabėgėlius Lietuvoje mielai priimtų rajonai, bet ne miestai. Tai matyti iš savivaldybių merų atsakymų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
„Teigiamų atsakymų sulaukta iš 12 savivaldybių, kurios sutiko apgyvendinti po vieną ar dvi 3-5 asmenų pabėgėlių šeimas“, – lrytas.lt informavo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vyriausioji specialistė Lina Charašauskaitė.
Ministrė Algimanta Pabedinskienė rugpjūčio pabaigoje kreipėsi į šalies savivaldybes su prašymu „pagal poreikius ir galimybes“ priimti pabėgėlius, ir apie tai informuoti ministeriją. Teigiamo atsakymo sulaukta iš penktadalio savivaldybių.
Lietuvoje iš viso yra 60 savivaldybių.
Pabėgėlius sutiko priimti šie rajonai: Akmenės, Kauno, Kelmės, Klaipėdos, Pakruojo, Raseinių, Šiaulių, Skuodo. Pabėgėlius tikrai priims ir trys miestai: Birštonas, Šiauliai ir Alytus.
Taigi pabėgėliai mieliau laukiami Lietuvos provincijoje, o ne miestuose.
Pirks socialinius būstus
Birštono kurorto valdžia nurodė galinti pasiūlyti darbo vietų pabėgėliams. Kitų rajonų ar miestų vadovai negalėjo garantuoti pabėgėliams darbo vietas, nors neoficialiai apie tai yra kalbėję bent keletas merų.
Beje, viena pirmųjų, pasiūliusių perkelti pabėgėlius, buvo Visagino merė Dalia Štraupaitė. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš Visagino nesulaukė jokių žinių dėl pabėgėlių apgyvendinimo.
Vienas iš trijų miestų, sutikusių priimti pabėgėluius – Alytus. Dzūkijos miestas ketina priimti keletą pabėgėlių šeimų. Galvojama ir apie galimybes juos apgyvendinti. Tam ketinama nupirkti socialinius būstus atskirose miesto vietose.
Alytiškiai pasiskaičiavo, kad proporcingai nuo Lietuvai skirtos 1300 žmonių kvotos miestui tektų apie 3-4 proc., o tai yra apie 40-50 žmonių, tad bus ieškoma galimybių juos integruoti – pirmiausia apgyvendinti ir įdarbinti, taip pat mokyti kalbos, įjungti į miesto gyvenimą.
Kalba apie naujas gamyklas
„Jau turime verslininkų, kurie siūlosi priimti pabėgėlius į darbą bei, galbūt, parūpinti gyvenamąjį plotą darbininkų šeimoms. – lrytas.lt sakė Alytaus miesto meras V.Grigaravičius. – Mes manome, kad kuo draugiškiau priimsim atvykstančius, tuo greičiau jie taps tikrai miesto bendruomenės nariais“.
Pasak jo, nemažai alytiškių išvykę dirbti į užsienį, tad darbo jėga taip pat reikalinga. Nors nedarbas Alytuje siekia 12 procentų, tačiau darbdaviai skundžiasi, kad darbuotojų rasti nėra lengva, ne visi registruoti bedarbiai išties nori dirbti.
Savivaldybės atstovai teigia, kad Alytuje ketinama atidaryti kelias naujas gamyklas, kuriose bus darbo vietų ir nereikalaujančių mokėti lietuvių kalbą.
Tad su jomis taip pat bus kalbama apie galimybes įdarbinti atvykėlius, apie tokią galimybę užsimena ir mieste jau veikiančios įmonės. Rajonus iškankino emigracija
Kodėl Lietuvos rajonai, o ne miestai mieliau apgyvendintų pabėgėlius? Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas Karolis Žibas pastebėjo, kad rajonai smarkiau nukentėjo nuo emigracijos, daug tuščių būstų.
„Bet mes negalime pabėgėlių apgyvendinti ten, kur yra tuščių būstų, bet nėra darbo“, – sakė jis.
Lietuvos didmiesčiai taip pat norėtų priimti pabėgėlius, mano ekspertas. Tačiau miestų vadovai matyt laukia, kol paaiškės, kokios kvalifikacijos pabėgėliai atvyks į Lietuvą. Pagal specialią atranką ir bus paskirstomi atvykėliai.
„Mes negalime aukštųjų technologijų specialistą iš Sirijos versti dirbti tolimųjų reisų vairuotoju“, – pastebėjo K.Žibas. Tačiau jis neatmetė, kad rajonuose pabėgėliams taip pat gali būti įkurta darbo vietų.
Sąrašas dar negalutinis
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė BNS antradienį ministerijoje sakė, kad duomenys nėra galutiniai.
„Be abejonės, tie skaičiai pasikeis – dabar informacija jau sklinda teisingai: mes norime suaktyvinti visuomenę per savivaldybes, kad tuos būstus nuomai teiktų būtent tie piliečiai. Manau, kad turėsime iš visų savivaldybių“, – BNS sakė ministrė.
Ji atkreipė dėmesį, kad savivaldybių nėra prašoma rezervuoti pabėgėliams socialinių būstų, kurie skirti Lietuvos piliečiams.
A.Pabedinskienė, anksčiau minėjusi apie galimybę steigti Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje filialus, šįkart tvirtino, kad tokiuose padaliniuose galėtų dirbti žmogus, kuris koordinuotų pabėgėlių integraciją, tačiau pastatai patiems pabėgėliams priimti nebūtų statomi.
„Vis dėlto, manome, kad bent jau iki dviejų mėnesių pirminis tas etapas būtų vykdomas Rukloje“, – pabrėžė ji.
Artimiausiu metu ministerija ketina apibendrinti savivaldybių, nevyriausybinio sektoriaus ir ministerijos duomenys dėl pabėgėlių apgyvendinimo galimybių.
Tikisi, kad atsilieps Vilnius ir Kaunas
Taip pat A.Pabedinskienė sako kitą savaitę susitiksianti su darbdaviais ir lauksianti jų pasiūlymų sprendžiant pabėgėlių įdarbinimo klausimus. Ji neatmetė, kad didžiausias pabėgėlių krūvis turėtų tekti į ministerijos užklausas dėl pabėgėlių oficialiai dar neatsakiusiems Lietuvos didmiesčiams.
„Turime suprasti, kad po pirmojo integracinio etapo jie tampa tokie piliečiai, kaip ir mes, turi eiti į darbo biržą ar ieškotis darbo, gyventi tą gyvenimą. Tad manau, kad didžiuosiuose miestuose bus didesnė pasiūla“, – BNS sakė ministrė.
Antradienį po susitikimo su Vilniaus „Caritas“ bei Raudonojo Kryžiaus atstovais dėl pabėgėlių integracijos ji žurnalistams sakė besitikinti iš organizacijų „tų pačių veiksmų“, kuriuos jos vykdė iki šiol.
„Tai yra ir darbas savivaldybėse su pabėgėlių šeimomis, jų kuravimas, jų adaptacijos procesų įgalinimas vietose“, – vardijo politikė.
Lietuva yra sutikusi per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.
Pirmiausia pabėgėliai būtų apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, po to kraustytųsi į savivaldybes.
