Dar pora savaičių, ir sunkiasvorė technika baigs drumsti ramybę prie Vilniaus, netoli Kairėnų, esančiuose Vismaliukuose gyvenantiems žmonėms.
Per žemės sklypą, esantį kelių daugiabučių pašonėje, jau nutiestas kelias, paklotos komunikacijos, iškelti elektros stulpai. Šioje 24 hektarų teritorijoje, kur sovietmečiu veikė Vismaliukų karinis poligonas, šiuo metu šeimininkauja nekilnojamojo turto plėtotoja – bendrovė „Start Vilnius“.
Įsikurs mokslininkai
Iki rugsėjo 30-osios „Start Vilnius“ turi baigti antrą iš penkių ES finansuojamo projekto etapų – Vismaliukų investicinėje inovacinėje zonoje įrengti visą būtiną infrastruktūrą.
„Teritorija jau beveik sutvarkyta. Teks imtis kitų darbų – ieškoti ir vilioti investuotojus“, – kalbėjo „Start Vilnius“ direktorius Marius Baranauskas.
Šio 4,9 mln. eurų vertės projekto ateitis piešiama rožinėmis spalvomis – Vismaliukuose įsikurs fizikos, chemijos, medicinos klasteriai. Čia išdygsiančiose laboratorijose planuojama sukurti net 2–2,5 tūkst. darbo vietų.
Startas jau duotas – Vismaliukuose veikiantis fotoelekros taikomųjų tyrimų centras „Protech“ jau pagamino bandomąją partiją fotoelementais padengtų aliuminio čerpių.
Tačiau šiuo metu milžiniškoje, miškų apsuptoje poligono teritorijoje pilna ir „požeminių bunkerių“, kuriuose – tonos teismuose nagrinėjamų bylų, susijusių su žemės nuosavybe.
Nuosavybės dar neatkūrė
„Kur tai matyta – žemė mums vis dar negrąžinta, tačiau po ją lyg niekur nieko važinėja milžiniški sunkvežimiai ir tiesiamos gatvės“, – kartėlio neslėpė Česlovas Tomaševičius.
Šis vyras – vienas iš 18-os žmonių, kurių artimieji rėžiniame Vismaliukų kaime gyveno iki Lietuvos okupacijos.
„Tame kaime prie Veržuvytės upelio gyveno ir mano tėvas, ir senelis. Žemės sklypas prie namo užėmė apie 2 hektarus. Tėvas dar 1990 metais padavė prašymą atkurti į jį nuosavybę. Bet štai jau 25 metai, o žemė taip ir negrąžinta“, – pasakojo Č.Tomaševičius.
Dėl nuosavybės atkūrimo su Vilniaus miesto savivaldybe ir verslininkais bylinėjasi visas kaimas, tačiau praėjo jau daugybė metų, o teismams galo dar nematyti.
„Skaudžiausia, kad per tą laiką niekas su mumis dėl žemės nei kalbėjosi, nei derėjosi. Juk tiek metų tas poligonas buvo lyg sąvartynas. Kas norėjo, tas prisitempė iš jo plytų. Bet kaip gali vykti statybos privačioje žemėje, jei tebevyksta teismai? Tai absurdas“, – pyko vyras.
Teisės aktuose žioji spragos
„Tai, kas vyksta Vismaliukuose, yra Vilniui būdinga situacija, – patikino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus skyriaus laikinasis vadovas teisininkas Arvydas Juška. – Ne kartą verslininkams kone už ačiū buvo perduoti apleisti statiniai.
Iš esmės taip prekiaujama valstybine žeme arba nuomos teise. Statiniai yra beverčiai, bet valstybės žemė po jais ir greta jų yra itin vertinga. Pavyzdžiui, vos vieno kvadratinio metro nuomos kaina siekia 290 eurų. Tokiais atvejais ir kyla klausimas, kiek tokiems statiniams turi priklausyti žemės ir ar apskritai jos gali priklausyti.“
Iki šiol buvo įprasta, kad tokius statinius įsigiję verslininkai juos ilgam išnuomoja arba parduoda kitiems ir jų vietoje netrunka prasidėti statybos.
„Pardavę ar išnuomoję žemę savininkai susižeria pinigus, o valstybė negauna jokių pajamų“, – sakė A.Juška.
Jis įsitikinęs, kad panaši situacija yra susiklosčiusi Vilniaus „Žalgirio“ stadiono teritorijoje. Taip pat ties sostinės Spaudos rūmais esančioje Tujų gatvėje, kur iš valstybės išnuomotame sklype išdygusi Telecentrui priklausanti buvusi radijo bangų siuntimo stotis.
Tokių situacijų, kai vietoj apgriuvusių sandėliukų ima dygti prestižiniai pastatai, yra ne tik sostinėje. Pasak teisininko A.Juškos, visos jos šiuo metu nagrinėjamos, kad būtų galima padaryti išvadas ir pakeisti teisės aktus.
„Tai sena teisės aktų spraga, kurią iki šiol užpildydavo teismai. Bet jie užtrunka daugybę metų. Nei verslui, nei žmonėms tai ne į naudą. O juk tokios problemos iš viso galėtų nebūti“, – sakė ne viename teisme pats Žemės tarnybai atstovavęs A.Juška.
Maustė ir savivaldybė?
Kaip sakė A.Juška, dar 2005 metais Seimas priėmė rezoliuciją, pagal kurią buvusio Vismaliukų poligono statinius perdavė savivaldybei. Joje buvo numatyta ir tai, kad poligono teritorijoje turi būti suprojektuoti sklypai, – Vismaliukų kaime gyvenusių žmonių artimiesiems atkurta nuosavybės teisė į žemę.
„Savivaldybė perėmė teritoriją, bet nutarė, kad žemė reikalinga kitiems tikslams. Ji ėmėsi plėtoti verslą – kurti inovacijos programas. 2010-aisiais prasidėjo teismai, o tarp ieškovų įsimaišė ir Generalinė prokuratūra, atstovaudama valstybės interesams“, – paaiškino NŽT atstovas.
Bylos nukeliavo iki Aukščiausiojo teismo, jis panaikino Apeliacinio teismo sprendimą ir grąžino viską nagrinėti iš naujo.
„Galop Apeliacinis teismas panaikino žemės nuomos sutartis, detalųjį teritorijos planą.
Jis nusprendė, kad tiek žemės investicijų projektui nė nereikia. Esą galima ieškoti kompromisų – išspręsti ginčą tarp žemės savininkų ir tų verslininkų, kurie valdo statinius. Jiems tiek daug žemės aplink poligono griuvėsius tikrai nereikia“, – paaiškino A.Juška.
Pavymui teismo sprendimui NŽT išregistravo iš Registrų centro žemės sklypus, nuomos sutartis, išformavo sklypus.
Anot verslininkų, situacija grįžo į 1995-uosius. Bet jie, privalėdami tęsti ES lėšomis finansuojamą projektą, visas žemės nuomos, sklypų formavimo ir registravimo procedūras pradėjo iš naujo.
Ko tikėtis žmonėms?
A.Juškos nuomone, vargu ar žemės savininkai ką nors statytų poligono teritorijoje, nes dabar tai komercinės paskirties sklypas ir gyvenamųjų namų statyti jame negalima.
Tad logiškiausias kelias – atkurti žmonėms nuosavybę į žemę, kad jie galėtų verslininkams parduoti savo sklypus.
Kitas kelias žmonėms vargu ar būtų naudingas. Šiuo metu Vyriausybėje jau girdėti kalbų, kad visą investicinę poligono zoną reikėtų paskelbti valstybinės reikšmės objektu.
Tokiu atveju žemės nuosavybė toje vietoje nebūtų atkurta, ir žmonėms tektų tenkintis kompensacijomis.
Jos apskaičiuojamos pagal teisės aktuose numatytą metodiką ir yra gerokai mažesnės nei žemės rinkos vertė.
Tikėtina, už hektarą žemės kompensacijos Vismaliukuose siektų vos 2000 eurų.
Bylų tomai, o derybų nė nebuvo
Marius Baranauskas
„Start Vilnius“ direktorius
„Svarbiausias mūsų tikslas – iki rugsėjo 30-osios baigti visus projekte numatytus darbus. Pabaiga jau čia pat – tvarkome teritoriją. Jau nutiestos visos gatvės ir komunikacijos, numatytos projekte. Tad imsimės trečiojo projekto etapo – ieškosime investuotojų.
„Start Vilnius“ vadovo vairą perėmiau šiemet liepą – atėjau į ją iš LESTO. Ir netrukau įsitikinti, kad iki tol su žemės savininkais nebuvo tartasi, – bylos keliavo po teismus, o su jais nė karto nebuvo susėsta prie derybų stalo, neieškota abiem pusėms priimtino sprendimo.
Manau, kad kompromisą rasti visada įmanoma, o ir savivaldybės pagalba šioje situacijoje labai praverstų. Savo ruožtu jau surengėme keletą susitikimų su žemės savininkų atstovais. Ieškoma tokių spendimų, kurie nesukliudytų įgyvendinti projektą, o kartu ir žmonės liktų patenkinti.“
Ginčų – į valias
Viešoji įstaiga Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas kartu su 17 mokslo ir verslo įstaigų 2008 metais įsteigė Fotoelektros technologijų klasterį.
Klasterio nariai, tarp jų ir bendrovė „Start Vilnius“, dalyvauja programoje „Dėl integruoto mokslo, studijų ir verslo slėnio „Saulėtekis“ plėtros“. Jos paskirtis – Vismaliukų teritorijoje sukurti verslo centrą – inovacinę zoną.
„Start Vilnius“ Vismaliukuose yra įsigijęs 1900 kv. metrų ploto pastatą, kurį 2011-aisiais 20 metų išnuomojo minėtam institutui.
„Start Vilnius“ šiemet rugpjūtį kreipėsi į NŽT prašydama leisti, kad šis institutas bendrovei pernuomotų 70 arų sklypą. Sklypas valstybinės žemės nuomos sutartimi institutui išnuomotas 54 metams. Esą be šios žemės bendrovė negali įvykdyti programoje numatytų uždavinių.
NŽT nuomone, valstybės žemę subnuomoti privačioms įmonėms yra neteisėta.
