„Verslui investuoti, plėstis ir kurti naujas darbo vietas dažnai reikalingas išorinis finansavimas, o jis neatsiejamas nuo įmonės kreditingumo“, – sakė kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.
„Pasaulio bankas, atliekantis tyrimus daugelyje valstybių, ne kartą konstatavo, kad informacijos apie verslą išsamumas ir prieinamumas didina ir kredito prieinamumą. Verslui tai reiškia du esminius dalykus – didesnes finansavimo galimybes ir palankesnes sąlygas.
Pasitikėjimas svarbus bendradarbiaujant ne tik su bankais, bet ir su verslo partneriais. Šia iniciatyva skatiname pažvelgti į savo verslą iš šalies, atkreipti dėmesį į informaciją, prieinamą rinkos dalyviams.
Taip pat siekiame sudaryti sąlygas kreditingumo „profilio“ gerinimui“.
Kredito ataskaitos vertinamos verslui skolinantis iš kredito įstaigų, kreipiantis turto lizingo, valstybės garantuojamų paskolų, kreditinių degalų kortelių, pretenduojant į ES paramą, sudarant sandorius su tiekėjais ir kitais verslo partneriais.
Pasak Vaido Žagūnio, SEB banko Finansavimo paslaugų departamento direktoriaus, įmonės kredito rizika yra daugelio kriterijų visuma, tarp kurių yra ir kredito istorija.
„Žinoma, finansavimo procese kredito istorija nėra lemiantis veiksnys, bet vienas iš svarbių elementų. Bankas, prieš suteikdamas finansavimą, būtinai įvertina, ar įmonė neturi esminių pradelstų įsiskolinimų, pavyzdžiui, darbuotojams, tiekėjams, valstybei, taip pat vertina, kokį poveikį įmonės veiklos tęstinumui gali turėti esami mokėjimų vėlavimai. Galbūt tai nesutrukdys gauti reikiamą finansavimą, bet bankas gali taikyti papildomas finansavimo sąlygas, prašyti daugiau įvairių dokumentų, o tam tikrais atvejais gali didėti ir paskolos palūkanos“, – sako V. Žagūnis.
SEB banko skaičiavimais, jeigu padidintos rizikos įmonė, kurios kredito istorijoje būta tam tikrų pradelstų įsiskolinimų, skolintųsi 300 tūkst. eurų investiciniam projektui vykdyti ir paskolą planuotų grąžinti per 7 metus, per visą paskolos laikotarpį finansavimas jai gali pabrangti iki 30 tūkst. eurų. Tai lemtų didesnės negu vidutinės paskolos palūkanos ir kitos papildomos finansavimo sąlygos.
„Vis tik Lietuvoje aptarnaudami daugiau kaip 40 tūkstančių mažų ir vidutinių įmonių matome, kad finansine savo sveikata verslas rūpinasi ir kuo toliau, tuo atidžiau. Šiandien tam yra įvairių priemonių, tad svarbiausia savo kredito istoriją stebėti nuolat ir nenumoti į ją ranka, o iškilus sunkumams juos spręsti iš karto. Nereikia pamiršti, kad gera kredito istorija svarbi ne tik bendradarbiaujant su banku, bet ir dirbant su partneriais, klientais, nes tai rodo įmonės patikimumą, gerą jos reputaciją“, – teigia V. Žagūnis.
Statistika rodo, kad kas šešta įmonė Lietuvoje turi sąsajų su bankrutuojančiomis bendrovėmis, tūkstančiai bendrovių nedeklaruoja savo esamos veiklos arba neteikia, vėluoja teikti finansinę atskaitomybę Registrų centrui. Tai turi įtakos vis dar prastai šiandienos verslo reputacijai ir nepasitikėjimui.
„Versle dažnai girdime, kad skaidrumas ir informacijos prieinamumas suteikia daugiau pasitikėjimo savimi ir kuria augimui palankią aplinką. Pasitikėjimo stygius iš Lietuvos verslo ir visuomenės šiandien vis dar atima nemažai pajamų ir stabdo progresą. Kuo mažiau pasitikėjimo, tuo lėčiau priimami sprendimai, sudaromi verslo sandoriai, daugiau išleidžiama resursų kontrolei, tyrimams ir kt. Mokame „pasitikėjimo stygiaus“ mokesčius, kurie galėtų tapti investicijomis į augimą“, – sako Andželika Rusteikienė, verslo skaidrumo iniciatyvos „Baltoji banga“ vystytoja.
