Anuomet, 6-7-ąjį dešimtmetį, į Vokietiją plūstelėjo gausi turkų, graikų ir jugoslavų emigrantų banga. Į po karo sunkiai atsigaunančios Vokietijos ekonomiką įsiveržę norintys dirbti ir užsidirbti imigrantai užpildė gamyklas, įkūrė daugybę paslaugų įmonių.
Po persikėlėlių bangos turkai sudaro didžiausią grupę imigrantų Vokietijoje – čia jų gyvena apie 2,5 mln. Dvi seseris ir brolį turintis Huseinas pasakojo, kad anuomet vokiečiai viskuo pasirūpino – ir būstu, ir imigrantų išsilavinimu. Dėkinga šeima irgi netinginiavo – abu tėvai triūsė įmonėse, po mokslų pelningus darbus susirado ir čia gimę ir augę jų vaikai.
Huseinas lankė vokiečių mokyklą. „Klasėje buvau vienintelis kitatautis. Visko būdavo“, – pripažįsta jis.
Puikiai vokiškai, angliškai, turkiškai ir arabiškai kalbantis Huseinas jau gerą dešimtmetį dirba bendroje Vokietijos ir Turkijos logistikos įmonėje.
Tiesa, tai ilgai netruks. Kai į Vokietiją, o ypač į turtingąją Bavariją plūste plūsta naujieji imigrantai, jis jau kraunasi daiktus ir išvyksta gyventi į Stambulą. Jis pripažįsta ilgai brandinęs tokią mintį.
Vokiečiams buvo ir liks svetimu
„Aš dėjau visas pastangas, kad integruočiausi į šią visuomenę. Gerai mokiausi, sąžiningai dirbau, niekada neturėjau problemų su teisėsauga, tačiau vokiečiams – aš svetimas. Galėčiau sakyti, kad čia mano gimtinė, juk čia gimiau, tačiau jie manęs nepripažįsta. Grįžtu ten, kur mano šaknys“, – aiškina nelengvą sprendimą priėmęs Vokietijos turkas.
Jis pateikė ne vieną konkretų, jį žeidžiantį pavyzdį.
„Traukinyje, kuriuo važiuoju į darbą, šalia manęs niekada neatsisės vokietis. Aš negaliu nueiti į futbolo varžybas, nes fašistuojantys sirgaliai gali bet ką padaryti. Aš juk sąžiningai dirbu, moku visus mokesčius, tačiau jiems aš vis tiek – kitoks,“- neslėpė nuoskaudos Vokietijos turkas.
Huseinas prisipažįsta draugavęs su vokietėmis, tačiau santykiai trukdavo iki tam tikros ribos – kai ateidavo metas susipažinti su jų draugais, šeimomis.
„Jos neįstengdavo peržengti barjero ir savo aplinkoje pasirodyti su draugu turku“, – kalbėjo jis.
Islamo religiją praktikuojantis Huseinas Vokietijoje jaučiasi atstumtuoju dėl vietinių požiūrio į jo religiją.
„Šios šalies religija – alus ir kiaulės kumpis“, – ironizavo jis.
Pabėgėliams lengva nebus
Stebėdamas į Miuncheną plūstančių pabėgėlių minias, jis prognozuoja nelengvą jų dalią.
„Mano tėvams nebuvo lengva, bet viskas buvo kitaip. Kol vokiečiai turėjo markę, mano darbštesni tėvynainiai galėjo ir du namus pasistatyti, ir kiekvienas su geriausiomis mašinomis važinėti“, – sakė jis.
Štai jo giminaitis, iki pensijos dirbęs Vokietijos geležinkeliuose, sugrįžo į Turkiją. Prabangiame Stambulo kvartale nusipirko butą, prie Marmuro jūros – namą. Didelė pensija Turkijoje jam leidžia jaustis pasiturinčiu žmogumi.
„Atsiradus eurui viskas pasikeitė. Patys vokiečiai skundžiasi, kad gyvenimo kokybė smarkiai smuko“, – sako jis.
Pasak pašnekovo, naujiems emigrantams bus sunku ir dėl galvą keliančių neofašistų ir kitų, priešiškai nusiteikusių vietos gyventojų.
„Pamenate, kokie tūkstantiniai mitingai neseniai nuvilnijo per Vokietiją? Tuomet dar niekas nekalbėjo apie naująją pabėgėlių bangą. O ji tik didės. Prognozuojama, kad per artimiausius trejetą metų į Europą atvyks dar apie 3 mln. pabėgėlių. Nesvarbu, ką kanclerė Angela Merkel kalba, aš dirbu su vokiečiais ir dar nei vienas nepasakė, kad tai yra gerai“, – tvirtino jis.
Huseinas jau susirado darbą Turkijoje. Jis dirbs toje pačioje logistikos kompanijoje, tik šį kartą – Turkijos padalinyje.
„Aš neatsistebiu, kaip viskas toje šalyje keičiasi. Jos nepalietė ekonomikos krizė, kasmet šalyje didinamos investicijos į infrastruktūrą, pramonę. Turkija jau kitokia, nei anksčiau“, – pastebi reemigraciją pasirinkęs Vokietijos turkas.
Į Vokietiją veržiasi milijonai
Šiuo metu į Vokietiją kone kasdien atvyksta 5 tūkst. pabėgėlių: per kelerius metus šalies vyriausybė jau keletą kartų peržiūrėjo savo prognozes apie tai, kiek dar jų atvyks iki metų galo. Pagal naujausias prognozes – milijonas. Ateityje – ir antra tiek. Vyriausybei brangiai kainuos migrantų išlaikymas, tačiau senstanti Vokietija su pabėgėlių atvykimu sieja naujas ekonomikos augimo galimybes.
„Nordea Bank“ skaičiavimais, vyriausybės išlaidos pabėgėlių reikalams gali išaugti iki 5,4 mlrd. eurų, tačiau tuo pačiu metu pabėgėlių antplūdis šalies BVP artimiausius pusantrų metų padidins 0,25 procentinio punkto.
Šiuo metu Vokietijoje daugiau kaip 550 tūkst. laisvų darbo vietų – daugiau buvo tik 7-ą ir 8-ą dešimtmetį.
„Idealiu atveju pabėgėlių antplūdis padės sukurti dar vieną ekonominį stebuklą“, – tikisi Dieteris Zetsche, „Daimler AG“ valdybos pirmininkas.
Virsta pensininkų visuomene
Paskutiniaisiais metais Vokietija virto nacija, kurioje užfiksuotas pats mažiausias gimstamumas pasaulyje. Remiantis Vokietijos vyriausybės prognozėms, Vokietijos gyventojų skaičius nuo dabar esančių 80 mln. iki 2060 metų sumažės iki 68 mln. Darbingos visuomenės dalis trauksis dar labiau – iki 34 mln. arba 30 proc.
„Vokietija turi didelių demografinių problemų, – sako „Bundesbank“ prezidentas Jensas Weidmannas. – Šalis turės naudos iš išsilavinusių migrantų antplūdžio: tiek stiprinant augimo potencialą, tiek ir socialinę sistemą“.
Vienok, nors tarp pabėgėlių yra išsilavinusių žmonių, bet jų mažuma. Federalinės užimtumo agentūros duomenimis, apie 90 proc. migrantų neturi kvalifikacijos, kuri reikalinga darbo rinkoje. Tačiau, kaip pastebi vokiečiai, pabėgėliai turi didelį privalumą – motyvaciją.
„Jie viską prarado, tačiau gavo antrą galimybę. Jeigu mes teisingai tuo pasinaudosime, tai bus galingas augimo variklis“, – sakė Užimtumo reikalų instituto darbuotojas Enzo Weberis.
