Šeštadienio rytas. Netrukus iš uostamiesčio pajudės traukinys Klaipėda-Vilnius. Netoli traukinių stoties, prie perėjos sukinėjasi vyriškis juoda striuke. „Panele, gal į Vilnių?“ – negarsiai, bet tvirtai paklausia stoties link skubančios studentės. Ji papurto galvą – jai mielesnė kelionė traukiniu.
Pastovėjęs dar keliolika minučių, vyras vieną po kito surenka ir į savo mikroautobusą nusiveda penkis keleivius. Jei visi jie vyko į Vilnių, „Lietuvos geležinkeliai“ prarado apie 60 eurų.
„Pastaruoju metu pagausėjo galimai nelegalių vežėjų, – pripažino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas. – Reaguodama į tai, Klaipėdos traukinių stotis gerokai pailgino apsaugos darbuotojo darbo laiką, kuris ir vaiko „šauklius“.
Anksčiau apsaugos darbuotojas dirbo tik popiet – nuo 16 val. Nuo sausio stoties teritorija saugoma nuo 6 val. ryto. Darbo apsaugos darbuotojas turi iki 22 val. 30 min.
„Savo autobusiukus jie pasistato miesto aikštelėje. Ten esame bejėgiai. Apsaugos darbuotojai kvietė ir policiją. Reikėtų daugiau institucijų įsikišimo. Jei tie žmonės dirba nelegaliai ir apie tai visi žino, ne mūsų apsauga turi riboti jų veiklą“, – įsitikinęs V.Gudas.
Traukinių stotį galimai nelegalūs vežėjai užplūdo netrukus po to, kai nuo jų apsigynė šalia esanti autobusų stotis. Ji aptvėrė teritoriją ir apsaugojo prieigas prie stoties.
„Dabar miesto autobusai atveža žmones tiesiai į stotį, vežėjams nėra progos pasigauti klientų“, – sakė „Klaipėdos autobusų parko“ eksploatacijos direktorius Gintautas Mockevičius.
Sąžiningi vežėjai pasakoja, kad nelegalai žvejoja žmones ir internetu: siūlo paimti juos iš namų, rezervacijas priima telefonu, neima išankstinio apmokėjimo. Anot pasipiktinusių verslininkų, pinigų iš keleivio vairuotojai paprašo kelionės pabaigoje, neduoda jokio bilieto ar čekio ir taip išvengia mokesčių.
Zuja oro uostuose
Nuo „šauklių“ itin kenčia įmonės, kurios veža žmones iš Klaipėdos į Lietuvos bei Rygos oro uostus ir atgal.
Anot verslininkų, Vilniaus ir Rygos oro uostose nelegalūs vežėjai turi pasamdytus žmones, kurių darbas sukviesti kuo daugiau žmonių: tokie „darbuotojai“ vaikšto po atvykimo sales arba laukia prie išėjimo ir garsiai kviečia vykti į vieną ar kitą miestą.
Sąžiningi vežėjai tokius keleivių žvejus Vilniaus oro uoste pastebi aikštelėje prie „Air inn Vilnius“ viešbučio, Rygoje – stovėjimo aikštelėje priešais atvykimo terminalą. Priklausomai nuo laiko ir skrydžių populiarumo, vienu metu jų esą galima pamatyti 1-6.
„Bėda ta, kad dušmanai gaudo mūsų klientus, prisidengdami mūsų įmonės vardu. Gąsdina klientus, kad mūsų autobusai sugedo, kviečia važiuoti su jais. Kenčia mūsų įmonės vardas“, – apgailestavo „Ollex“ Klaipėdos skyriaus vadovas Auktumas Vitkūnas.
Apie vežėjų sukčiavimą jis išgirsta iš klientų. „Kolegė kartą skambina ir sako: „Labai prastas jūsų autobusas“. Sakau – negali būti, mūsiškis dar neišvažiavo. Išsiaiškinome, kad ji važiuoja su kitu vežėju, kuris jai pasakė, jog yra iš „Ollex“. Klaipėdoje paprašė mokėti. Ji parodė bilietą, jis nebereikalavo pinigų, bet davė savo vizitinę“, – pasakojo A.Vitkūnas.
Įmonės atstovas piktinosi, kad nelegalai sukelia nesąžiningą konkurenciją. „Mes mokame mokesčius, tvarkingai įdarbiname žmones, mokame stotims, „Akropoliui“, kad galėtume stovėti. O jie – nelegalūs. Neišrašo sąskaitų, veža keleivius be draudimo, neturi nei sutarčių, nemoka už galimybę stovėti. Be to, pila purvą ant mūsų, kad sugedome ar nevažiuojame“, – piktinosi klaipėdietis.
A.Vitkūno skaičiavimu, veiklos pradžioje nelegalūs vežėjai įmonei galėjo padaryti žalos už 30 tūkst. eurų per mėnesį.
Mažosios įmonės – legalios
Kartais sąžiningi vežėjai kaltinimų strėles nukreipia į mažas, pagal įstatymus veikiančias įmones.
„Normali, sveika konkurencija“, – apie didesnių įmonių skundus mažesnėmis sakė vienos vežimo bendrovės vadovas, nenorėjęs prisistatyti. Jis – vienintelis įmonės darbuotojas. Vyras internete skelbia vežantis žmones iš Klaipėdos, Šilutės, Kretingos ir Plungės į tris Lietuvos ir Rygos oro uostą.
Vyras tikino, kad pavienių keleivių oro uostuose negaudo ir didesnių įmonių nešmeižia. Jo teigimu, dažniausi jo klientai – įmonės, kurios užsako keliones savo darbuotojams.
„Įmonės iš Klaipėdos, Plungės. Jų darbuotojai važiuoja į oro uostus ir iš jų. Dirbame su švietimo įstaigomis, jos samdo mikroautobusus ekskursijoms. Visada išrašome sąskaitą faktūrą“, – tikino įmonės vadovas.
Jam antrino ir individualios įmonės „Alvydas ir sūnus“ vadovas Alvydas Milieška: „Mes tik važiuojam savo žmones pasiimti. Į tuos sustojimus neiname ir tikrai žmonių neieškome. Mes turime užsakymus, juos gauname internetu. Tai dažnai įmonės, kurių darbuotojai keliauja į Norvegiją.“
Vyras pripažino, kad ir mažosioms įmonėms nelegalūs vežėjai pridaro žalos: „Jie mums irgi keleivius nuvažinėja. Kai žmonės paklausia, ar nematėt kretingiškių (įmonės prekės ženklas – „Kretingos ekipažas“), jie atsako, kad šiandien mes sugedę, nebūsim ir nusiveža mūsų klientus. Jie nemandagūs su klientais, aparatų neturi, sąskaitų neišrašo.“
A.Milieška tikino pažįstąs porą nelegalių vežėjų. „Vienas – buvęs mano vairuotojas, aš jį atleidau – rinkdavo keleivius, veždavo nelegaliai, – dabar pilnu tempu dirba. Kitam mokesčiai yra konfiskavę autobusiuką. Tai jis nusipirko kitą automobilį ir vėl dirba“, – sakė smulkios įmonės vadovas.
„Pas mus nėra nelegaliai“
Paskambinome vienam iš jų. Telefono ragelyje girdėjosi automobilio ūžesys. „Sąskaitą faktūrą išrašom. Pas mus nėra nelegaliai“, – patikino vienas iš nurodytų vairuotojų. „Jo, jo, jo“, – paklaustas, ar dirba laikydamasis įstatymų, kaip įprasta įmonėms, atsakė jis.
Vyras neneigė, kad mokesčių rinkėjai buvo konfiskavę iš jo autobusiuką. Bet aiškino, kad tai įvyko seniai: „Čia penki metai atgal, jau labai seniai.“
Kitas A.Milieškos paminėtas vyras aiškino nesuprantąs klausimo: „Aš praktiškai neužsiimu tuo dalyku (nelegaliu keleivių vežimu. – Red.). Anksčiau aš dirbau su žmonių gabenimu, viskas buvo ant firmos, o dabar nebedirbu.“
Jis tikino niekada savarankiškai nevežęs žmonių. „Čia labai konkurencingas dalykas. Yra didžiulė pasiūla. Kažkur atrasti nišą tuose dalykuose nematau galimybės“, – tikino pašnekovas.
Kai dirbo įmonėje esą visą dėmesį skyręs darbui, todėl neturėjo nei laiko, nei noro pastebėti, ar esama nelegalių vežėjų. „Sunku pasakyti, ar jie ten užsiima tuo“, – sakė buvęs vairuotojas.
Šiuo metu jis sakė esąs statutinis pensininkas ir gauna pensiją. Jei vyras iš tiesų verčiasi žmonių vežimų, akivaizdu, slepia šią savo veiklą.
Portalas uždavė kelis klausimus Valstybinei kelių transporto inspekcijai. Pareigūnai pastebi, kad nelegalių vežėjų gausėjimą gali lemti daugiau keleivių, traukiančių į oro uostus.
- Kiek nelegalių keleivių vežėjų užfiksavote Lietuvoje per 2014 metus?
– Per 2014 m. Inspekcijos pareigūnai atliko 286 reidus, siekiant išsiaiškinti neteisėtą keleivių vežimą. Patikrinimų metu pareigūnai nustatė ir keleivinių transporto priemonių vairuotojams taikė sankcijas už ne iš anksto sudarytos ir (ar) neturinčios bendro kelionės tikslo keleivių grupės rinkimą ir (ar) vežimą arba keleivių grupės vežimą nepateikus iš anksto sudarytos keleivių vežimo sutarties ir (ar) keleivių vežimo lapo ar pateikus neužpildytus dokumentus.
- Kokios tendencijos – nelegalių vežėjų daugėja, mažėja?
– Inspekcija tokios statistikos neturi, tačiau įvertinus, kad didėja paklausa keliauti tam tikros rūšies transportu, pvz. oro transportu, darytina prielaida, kad didėja poreikis nuvykti į oro uostus ir grįžti iš jų kelių transportu.
- Kaip juos „gaudote“? Kokios jūsų kompetencijų ribos, tarkime, ar turėtumėte galimybę/pareigą „gaudyti“ juos oro uostų prieigose?
– Atlikę patikrinimą ir nustatę pažeidimą Inspekcijos pareigūnai turi teisę paskirti administracinę nuobaudą, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.
Per metus – 50 patikrinimų
Komentuoja Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė:
„Klaipėdos AVMI akcentuoja, kad keleivių vežimo veikla (pvz., taksi, kelionės į užsienį, tarpmiestiniai pervežimai) gali būti vykdoma įsteigus įmonę (individuali gyventojo veikla pagal pažymą galima tik teikiant keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas) ir turint nustatyta tvarka išduotą licenciją/leidimą.Iš veiklos gautas pajamas privalu deklaruoti ir nuo gautų pajamų sumokėti priklausančius mokesčius. Kita vertus, visais atvejais veždami keleivius, vežėjai privalo išduoti sumokėtų už kelionę pinigų apskaitos dokumentą, kuriame turi atsispindėti paslaugos teikėjas ir privalomi jo rekvizitai, už paslaugą sumokėta pinigų suma, data ir pan.
Keleivių vežimo paslaugas teikiančių asmenų kontrolę pagal kompetenciją atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI), Policija, savivaldybių tarnautojai. Šioje ekonominės veiklos srityje yra aktualios grėsmės, susijusios su neregistruotos veiklos vykdymu, pajamų neapskaitymu.
Kelių transporto kodekso 8 str. numatyta, jog keleivių vežimo autobusais už atlygį veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą licenciją, tačiau vykdomų patikrinimų metu yra nustatoma atvejų, kad stotyse ir jų prieigose arba internete keleiviams savo paslaugas siūlantys asmenys keleivius veža nelegaliai. Paprastai šie nelegalūs vežėjai surenka pavienius keleivius vykti į kitus Lietuvos miestus, o besiskelbiantys internete – neretai ir į užsienio miestus.
Nelegalūs keleivių tolimojo susisiekimo maršrutu vežėjai siekia išvengti ne tik reikalavimų, susijusių su kelių transporto veiklos organizavimu (turėti leidimus, vežti keleivius saugiai ir atitinkamai įrengtomis transporto priemonėmis), bet ir mokesčių.
Kai kurie iš minėtųjų vežėjų savo veiklai bando suteikti legalumo „skraistę“ – veždami keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, prisidengia keleivių vežimo užsakomaisiais reisais veikla. Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą yra draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir neturinčias bendro kelionės tikslo keleivių grupes, taip pat rinkti ir vežti šiais reisais keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis.
Vykdant tokią veiklą, būtina ne tik turėti licenciją, bet ir pildyti Keleivių vežimo lapą. Imituodami tokią veiklą asmenys nepaiso minėtų reikalavimų: keleivius veža reguliariai, pastoviais maršrutais, keleivius paima nustatytose vietose – stočių prieigose, pakeliui stotelėse ar prekybos centrų aikštelėse. Siekdami išvengti netikėtos pareigūnų kontrolės, pinigus iš keleivių surenka maršruto viduryje. Atkreiptinas dėmesys, kad paprastai jie neišduoda bilietų, iš keleivių gautų pinigų neįformina jokiu dokumentu.
Šiais metais VMI organizavo per 50 patikrinimų, kurių metu buvo tikrinama subjektų, teikiančių keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais ar užsakomaisiais reisas, paslaugas. Taip pat buvo tikrinami nereguliariais maršrutais važinėjantys autobusai. Šių patikrinimų metu buvo surašyta administracinės teisės pažeidimų kodekso protokolų daugiausia už nustatytus kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos, kasos kvito neišdavimo, taip pat apskaitos taisyklių bei komercinės – ūkinės veiklos pažeidimus.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad minėto pobūdžio piktnaudžiavimų nustatymui yra labai svarbi konkreti informacija, pvz., pasinaudojant VMI sukurta išmaniesiems telefonams skirta programėle „Pranešk“ yra galimybė ne tik pranešti apie galimai nelegalią veiklą vykdančius asmenis, bet ir pridėti nuotrauką, kurioje būtų matoma vieta ir transporto priemonės valstybiniai numeriai. Informaciją taip pat galima pateikti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius interneto svetainėje esančią anketą www.vmi.lt/cms/stop-seseliui arba apsilankius Mokesčių inspekcijoje.“
