Kad maistas per pastaruosius kelerius metus smarkiai pabrango, girdėti kiekvienuose namuose.
Pienas, sviestas, varškė, kilogramas mėsos, duona, kruopos, kiaušiniai, gal dar arbata ir gabalėlis rūkytos mėsos. Ir 30 eurų nėra.
Už tiek pat pinigų, tik litais, prieš penkerius metus šaldytuvą buvo galima labiau užkimšti maisto produktais.
Neįperka gero maisto
Vienos iš antrinių amerikiečių farmacijos milžinės „Eli Lilly“ įmonių veterinarinius vaistus gaminančios bendrovės „Elanco“ užsakymu atliktas maisto saugos bei maisto kainų tyrimas ES ir Amerikoje parodė, kad nemažai europiečių neįperka visaverčio maisto.
Surinkus oficialius statistikos duomenis buvo palygintos 2007-ųjų ir 2013-ųjų maisto produktų bei kai kurių nacionalinių patiekalų kainos.
Pasak Vilniuje, pasauliniame pienininkystės kongrese, viešėjusio „Elanco“ atstovo Piotro Bonislawskio iš Lenkijos, maisto sauga nėra didelis iššūkis Europos rinkai.
„Tai aktualiau Azijos bei Afrikos šalims. Tačiau ne tik trečiojo pasaulio šalių gyventojai, bet ir daug europiečių neišgali nusipirkti kasdienio kokybiško ir visaverčio maisto“, – sakė verslininkas.
Tyrimo duomenimis, Europoje visaverčių maisto produktų – šviežios mėsos, paukštienos, žuvies, pieno ar visaverčio vegetariško maisto neįstengia įsigyti net dešimtadalis namų ūkių – 22,2 mln. ES gyventojų.
Bulgarams sunkiausia
Bene sudėtingiausia padėtis šiuo metu yra Bulgarijoje. Tyrime naudotais Eurostato duomenimis, pernai, kai sunkmetis jau buvo atitolęs, šioje valstybėje kokybiško maisto neįpirko net 56 proc. namų ūkių.
Pavyzdžiui, 2007 metais bulgarai maistui per mėnesį turėdavo skirti net 41 proc. šeimos pajamų. Per šešerius metus šis rodiklis sumenko vos 4 procentais.
O kaip išlaidauja mūsų kaimynai lenkai? Lenkijoje maistas yra pigesnis nei Lietuvoje, o pajamos maždaug tokios pat.
Lenkai maistui išleidžia maždaug ketvirtadalį šeimos pajamų, o tai vos keliais procentais mažiau nei iki sunkmečio.
Šiuo metu Lenkijoje kokybišku maistu negali apsirūpinti maždaug 1,8 mln. gyventojų – apie 28 proc. namų ūkių.
Estai – turtingiausi
Lietuvių padėtis santykinai panaši į kaimynų. Anot tyrėjų, prieš gerus metus Lietuvoje kasdienio kokybiško maisto neįstengė nusipirkti maždaug 0,2 mln. gyventojų – penktadalis namų ūkių.
Latvijoje skurstančių žmonių – apie 0,15 mln. gyventojų, kas ketvirta šeima ant stalo negali padėti visaverčių produktų.
Estijoje skurdas mažesnis – deramo maisto joje negali įsigyti maždaug 10 proc. namų ūkių.
Geriausia Europos Sąjungoje padėtis yra Švedijoje, Suomijoje, Airijoje.
Jose prastai maitinasi maždaug 0,15 mln. tų šalių gyventojų, o tai sudaro vos vieną kitą procentą. Maltoje sunkumų kyla maždaug 15 proc. namų ūkių, Liuksemburge – 2 proc.
Ir dar keli skaičiai: italai maistui vidutiniškai išleidžia 20 proc. pajamų, britai – 10 proc., voliečiai – 14 proc.
Vargas nesitraukia
Pasak P.Bonislawskio, atliekant maisto kainų tyrimą buvo atsižvelgta į aplinkos veiksnius – infliaciją, darbo užmokestį.
Tačiau tai nepakeitė išvadų: labiausiai sunkmečiu pakilusios maisto kainos alina mažiausiai uždirbančius žmones. Jų algos kyla daug lėčiau, negu brangsta produktai.
Tyrimo duomenimis, per šešerius sunkmečio metus maisto kainos Europoje vidutiniškai pakilo 16 proc.
Ir vis dar daugėja žmonių, kuriems tenka sukti galvą, kur gauti daugiau pinigų, kad nusipirktų daugiau maisto. Pajamos per šešerius metus ES vidutiniškai pasistiebė vos 10 proc., tad europiečiai šiuo metu gyvena skurdžiau nei prieš krizę.
Pabrango ir lenkiški koldūnai, ir angliški pusryčiai
Tyrėjai domėjosi, kiek nuo sunkmečio priešaušrio iki jo saulėlydžio pabrango tradiciniai patiekalai didžiosiose ES valstybėse. Išvada nedžiugina: per 2007–2013 metus vidutiniškai jų kainos pasistiebė 23 proc. ir neketina kristi.
Atliekant tyrimą, remiantis kiekvienos iš valstybių statistikos institucijų duomenimis, buvo palygintos tam tikrų patiekalų kainos.
Lenkijoje žiūrėta, kiek nuo 2007-ųjų iki 2013-ųjų pabaigos pabrango koldūnai. Jungtinėje Karalystėje buvo palygintos angliškų pusryčių kainos – jų lėkštėje buvo gabalėlis kiaulienos, keptas kiaušinis, batono riekelė, pieniška dešrelė, grybai, pomidoras.
Vokietijoje stebėta, kaip per tuos šešerius metus kito su bulvių koše patiekiamo kiaulienos kepsnio kaina. Ispanijoje – kiek pabrango omletas su svogūnais, Prancūzijoje – burgundiškas jautienos kepsnys, Italijoje – patiekalas iš virtų makaronų ir maltos mėsos užpilo.
Paaiškėjo, kad labiausiai nacionaliniai patiekalai pabrango Lenkijoje – 46 proc. ir Jungtinėje Karalystėje – 31 proc.
Įvertinus sudėtinių patiekalo dalių vertę, paaiškėjo, kad smarkiausiai Lenkijoje per tuos šešerius metus išsipūtė mėsos kaina – 52 proc., kiaušinių – 56 proc., sviesto – 33 proc., lašinių – 46 proc. Visa tai lėmė, kad lenkai už koldūnų porciją dabar moka 15 zlotų (3,58 euro), o 2007-aisiais mokėjo 10,3 zloto (2,45 euro).
Angliški pusryčiai pabrango, nes per 2007–2013 metus Jungtinėje Karalystėje net 80 proc. pakilo sviesto kaina, 44 proc. – duonos, 39 proc. – pomidorų, 36 proc. – pieniškų dešrelių, 40 proc. – kiaušinių, 18 proc. – kiaulienos kumpio kainos.
Tad britas, 2007-aisiais papusryčiaudavęs už 6,44 svaro, prieš gerus metus pusryčiams turėjo skirti 8,44 svaro.
Vokiečiai už kiaulienos kepsnį 2013-aisiais mokėjo 20 proc. brangiau nei 2007-aisiais – 8,19 euro.
Ispanai už omletą, atsitraukus sunkmečiui, mokėjo 17 proc. brangiau nei 2007-aisiais: 4,3 euro. Kiaušiniai Ispanijoje pabrango 28 proc., bulvės – 21 proc., svogūnai bei alyvuogių aliejus – 10 proc.
Prancūzų mėgstamas burgundiškas kepsnys pabrango 14 proc. – iki 16,75 euro. Jo kainai daugiausia įtakos turėjo kone 30 proc. pabrangęs raudonasis vynas ir apie 12 proc. pakilusi jautienos kaina.
Mažiausiai nuskriausti buvo italai. Jų makaronų ir mėsos patiekalo kaina pakilo 12 proc. – iki 7,17 euro. Ją išpūtė 23 proc. pabrangę makaronai ir gaminant patiekalą naudojamas raudonasis vynas.
16 proc. pakilo ir pieno kaina – pabrango ant makaronų užbarstomas kietasis sūris. Maždaug 10 proc. pabrango ir itališki pomidorai.
Rūpi maisto sauga Piotras Bonislawskis, „Elanco“ atstovas
„Nesaugus maistas ir mityba – ne tik besivystančių šalių, bet ir Europos valstybių problema. Veterinarinių vaistų gamybos įmonė „Elanco“ remia sumanymus, kurie siejami su kokybiško maisto pasiūla, ypač tokio, kuriame gausu baltymų.
Manoma, kad apie 2050 metus žemėje gyvens per devynis milijardus žemėje. Vienas iš sąjūdžio “Feedthe9“ uždavinys - užtikrinti, kad mėsos, kiaušinių, pieno tvari gamyba vyktų pasitelkus mokslinius tyrimus ir naujoves žemės ūkio procesuose. Tai reiškia, kad maisto gamyboje turi būti įdiegta kuo daugiau inovacijų, kurios padėtų sumažinti gamybos išteklių naudojimą. Svarbu, kad bendradarbiautų ir visi maisto grandinės dalyviai.“
