Kaip paaiškino „Air Baltic“ atstovas Janis Vanagas, antradienį Helsinkyje į lėktuvą atsitrenkus paukščiui, skrydžių bendrovė atšaukė skrydžius iš Helsinkio į Vilnių ir iš Vilniaus į Bromos oro uostą.
Orlaivį dabar tikrina technikų komanda. Neišskridę keleiviai gali kreiptis į oro uostą dėl kompensacijos ar kito skrydžio.
Gegužę Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ paskelbė perimanti „Air Lituanica“ skrydžius ir padėsanti į keblią situaciją patekusiems keleiviams, kuriuos paveikė Lietuvos vežėjo veiklos sustabdymas. Išsyk po „Air Lituanica“ veiklos nutraukimo latviai skraidino lietuvių bendrovės klientus.
Drauge „Air Baltic“ skelbė skubiai pradėsianti vykdyti naujus tiesioginius maršrutus iš Vilniaus į Briuselį, Berlyną, Paryžių, Stokholmą, Varšuvą, Helsinkį.
Tiesa, aviacijos pasaulyje kalbama, kad latviai lėtina apsukas.
Skrydžiai į Varšuvą nebuvo pradėti. O dabar kalbama, kad „Air Baltic“ nebeketina nuo spalio pabaigos skraidyti į Helsinkį, o kitomis naujomis kryptimis skraidyti rečiau.
Rugsėjo pabaigoje „Air Baltic“ paskelbė, kad nuo šių metų spalio 25 d. iš Vilniaus į Švedijos Arlandos oro uostą skrydžių bendrovė keleivius skraidins iki 6 kartų per dieną – vienu tiesioginiu maršrutu bei 5 per Latvijos sostinę Rygą.
„Jei lietuviai skraidys daugiau, daugiau skraidys ir „Air Baltic“. Mes visada atviri naujoms verslo iniciatyvoms. Tačiau mes turime atsižvelgti ir į pelningumą“, -- sakė „Air Baltic“ atstovas.
Pasak J.Vanago, jie mielai vykdytų visus užmojus skraidyti iš Vilniaus, tačiau tam reikia ir kitų suinteresuotų pusių palaikymo – savivaldybių, valstybės, oro uostų, verslo atstovų.
„Kadangi mes matėme paklausą, neseniai paskelbėme apie kasdienius tiesioginiai skrydžius tarp Vilniaus ir Stokholmo Arlandos oro uosto su papildoma jungtimi per Rygą (6 jungtys per dieną).
Bet Helsinkio ir Varšuvos skrydžių paklausa nepatenkino lūkesčių. Sezoninis veiksnys čia taip pat vaidina didelį vaidmenį“, -- aiškino J.Vanagas.
