„Kas žino, ar ūkininkas gali suteikti vietą nakvynei?“ – daržovių augintojai bei sodininkai sulaukia ne vieno norinčio laikinai padirbėti žmogaus skambučio.
Tačiau retas kuris iš jų tokiems talkininkams gali pasiūlyti pastogę. Tad gana toli nuo ūkių gyvenantys žmonės ir norėdami negali iki jų atvažiuoti. Užtat žemdirbiams tenka ieškoti darbininkų aplinkiniuose kaimuose arba artimiausio miesto darbo biržoje, nors tarp jų nedaug būna darbščių ir ištvermingų.
Rado laikiną priebėgą
Panevėžietis 55 metų Rimantas prieš pusmetį dar dirbo ūkvedžiu „Lino“ bendrovėje. Darbų joje buvo įvairiausių – nuo perdegusios lemputės pakeitimo iki žolės pjovimo fabriko teritorijoje.
„Visa bėda, kad vasarą susilaužiau koją. Ilgam teko užsidaryti namie. Darbdaviai nelaukė, kol grįšiu, į mano vietą priėmė kitą žmogų.
Užsiregistravau darbo biržoje. Darbų pasiūla tikrai nemenka, bet kol kas gera sveikata negaliu pasigirti. Pamaniau, kad kol orai neprasti, padirbėsiu soduose. Gal ir jėgos greičiau sugrįš. Juk esu baigęs aukštąjį mokslą, agronomiją, nesinori sėdėti namie rankų sudėjus“, – sakė Rimantas.
Jis vis dar viliasi, kad pavyks įsidarbinti.
Nesėdi rankų sudėję
Ten pat, prie Panevėžio esančiuose Dembavos medelyno soduose, darbuojasi ir iš emigracijos grįžusių lietuvių.
„Anglijoje gyvenau penkerius metus. Dirbau kuo įvairiausius darbus – ir fabrikuose, ir sandėliuose.
Uždarbis priklausė nuo valandų skaičiaus. Fabrikuose valandiniai įkainiai buvo mažesni, sandėliuose – didesni. Susitaupyti pinigų tikrai pavykdavo.
Turiu amatą. Lietuvoje iki emigracijos statydavau kiemo arba garažo vartus, bet į Angliją išlėkiau laimės ieškoti. Šiemet rudeniop grįžau namo – reikėjo tai padaryti, ir tiek. O kad nereikėtų sėdėti be darbo, skinu obuolius“, – užkalbintas vaikinas nestabtelėjo ilgesnio pokalbio, bet sparčiai skynė obuolius ir krovė juos į kibirus.
Greta jo besidarbuojanti Dalia sakė, kad į sodus skinti obuolių važiuoja kartu su neįgaliu sūnumi.
„Padedu jam, nes reikia spartos. Manau, kad kartu ištversime ir iki spalio pabaigos. Pati esu daug ūkyje dirbusi. Pavyzdžiui, pavasarį pas ūkininką svogūnus sodinau. Per dieną užsidirbdavau gana gerai, maždaug 20 eurų“, – patirtimi pasidalijo moteris.
Ji – siuvėja, tačiau laukdama darbo vietos siuvykloje nutarė neužsibūti namie ir pagelbėti lėtokai aplink obelis besisukiojančiam sūnui.
Lauks naujo sezono
Darbą sodininkystės bendrovėje pagal skelbimus susiradusi Ramunė ties obelimis nugarą lenkia pirmąkart.
Ši moteris nėra bedarbė. Vasarą ji dar triūsė pieno perdirbimo įmonės „Pieno žvaigždės“ ledų gamybos ceche.
„Tačiau rugsėjo pradžioje ledų gamybos linijos buvo sustabdytos. Šaldytuvai juk ne guminiai, aklinai juos prikrovėme.
Prastokai šiemet žmonės pirko ledus, nes vasara pajūryje buvo gana vėsi, o rugpjūčio kaitros prekybai įsismarkauti nepakako“, – kalbėjo moteris.
Kartu su ja nemokamų atostogų išėjo visi ledus gaminę darbuotojai.
„Grįšiu į cechą vasarį, kai prasidės naujas ledų gamybos sezonas. Kol galima gauti laikinųjų darbų, noriu padirbėti“, – sakė Ramunė.
Siūlyte siūlo dirbti
Pasak Lietuvos darbo biržos (LDB) atstovės Mildos Jankauskienės, laikinųjų darbuotojų poreikį darbo rinkoje lemia sezoniškumas.
„Įprasta, kad darbuotojų paklausa padidėja pavasarį ir rudenį – atitinkamai balandį ir rugsėjį. Tačiau jų poreikis šiek tiek sumažėjo.
Per šių metų rugsėjį darbdaviai įregistravo 3,3 tūkst. laikinų darbų pasiūlymų. Pernai analogišku laiku tokių vietų buvo 3,9 tūkst.“, – sakė M.Jankauskienė.
LDB duomenimis, rugpjūtį buvo įregistruota 2,9 tūkst. laisvų terminuoto įdarbinimo vietų – kone dešimtadaliu daugiau nei liepą. Panašūs skaičiai LDB suvestinėse buvo ir 2014-ųjų rugpjūtį.
Anot M.Jankauskienės, LDB laisvų darbo vietų registre nurodomų terminuotų darbų pobūdis nebepriklauso nuo sezoniškumo.
Ankstesniais metais žemės ūkio sektorius teikė įvairių ūkio darbų pasiūlymų – skinti obuolius, nuimti derlių ir kitų, šiuo metu šis sektorius nebeužima lyderio pozicijos. Pasirodo, iš tų 3,3 tūkst. laisvų darbo vietų žemės ūkio bendrovės rugsėjį pasiūlė maždaug šimtą.
Skaičiai ir faktai
LDB duomenimis, šių metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais daugiausia laisvų terminuoto darbo vietų – maždaug trečdalį – įregistravo laikinojo įdarbinimo agentūros.
Nemažai laikinųjų darbo vietų įregistravo įmonės, užsiimančios gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (8,2 proc.), medienos pjaustymu ir obliavimu (2,6 proc.), krovininiu kelių transportu (2,3 proc.), kelių ir automagistralių tiesimu – 2 proc.
Darbuotojų terminuotam darbui ieško ir metalo konstrukcijų bei jų dalių gamybos įmonės, taip pat bendrovės, kurios tiekia pagamintą maistą. Laikinųjų darbuotojų reikia ir konsultacine verslo, ir kitokia valdymo veikla užsiimančioms įmonėms.
Darbdaviai terminuotam darbui labiausiai ieško pagalbinių darbininkų – 34 proc.
Gerokai mažiau ieškoma nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkų – 4,4 proc., konditerininkų – 3,8 proc., nekvalifikuotų surinkėjų – 3,3 proc.
