Naujas įstatymas – gerokas apynasris greitiesiems kreditams – mažinamos palūkanų normos, uždraudžiama „greitukus“ išdavinėti naktimis. Greitųjų kreditų bendrovės teigia, kad sugriežtinus sąlygas, pasiskolinti nebegalės tie, kurie gyvena nuo algos iki algos.
Apie tai, ar reikia griežtinti „greitukų“ išdavimo sąlygas „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Bronius Bradauskas, Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas bei Lietuvos bankų klientų asociacijos prezidentas Rūtenis Paukštė.
– Pone Valickai, jau ketvirtadienį Seimas ketina priimti Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kurios gerokai apkarpys, kaip ponas Bradauskas yra pasakęs, greitųjų kreditų bendrovių sparnus. Ar vis dar tikitės, kad tas įstatymas nebus priimtas?
– Mes tikimės, kad racionalus reguliavimas pagaliau bus. Reikalinga tvarkingai, koncentruotai ir optimaliai, pasvėrus valstybės ir verslo interesus sureguliuoti šį sektorių. Matome, kad pagrindinis mūsų prižiūrėtojas Lietuvos bankas renkasi tokią retoriką, kuri stipriai ir nepagrįstai mūsų sektorių juodina.
– Kreipėtės ir į prezidentę, ir į kitus atsakingus pareigūnus dėl Lietuvos banko pareiškimų. Ingrida Šimonytė pasakė, kad skolinama neatsakingai, netikrinamas asmenų kreditingumas. Ar tas kreipimasis – bandymas išsisukti nuo griežtesnio reguliavimo?
– Tai, kad I.Šimonytė pasakė, nereiškia, kad tai jos nuomonė. Tą statistiką ir pranešimus parengia specialistai. Nepagrįstai ir nepelnytai teigiama, kad smulkiųjų kreditų sektorius, 100 eurų paskolos skandina gyventojus skolose, kad dėl šių paskolų didėja areštų skaičius, kad šios paskolos praskolina ir pasodina žmones. Yra gausybė statistikos įrodymų, kurie sako, kad banko retorika kelia rūpestį.
– Ar jūsų įmonės teikia kreditus pajamų neturintiems, negalią turintiems asmenims?
– Ne. Tikrina duomenų bazėse, žiūri, ar žmogus bus pajėgus grąžinti kreditą, patikrina Sodrą, registrus.
– Protinę negalią turinčiai moteriai, nepilnamečiui suteikti kreditai. Kas tuomet yra tie aprašyti atvejai, pasakos?
– Ne pasakos. Rinkoje yra registruota 60 įmonių, kurios teikia vartojimo kreditus, o asociacijoje susivienijusios 13 įmonių, kurios yra brandžios. Bankas, nepelnytai juodindamas mūsų sektorių, bando susirinkti kažkokius dividendus.
– Teigiate, kas Lietuvoje nėra besaikės skolinimosi manijos?
– Teigiame, kad Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija neprisideda prie besaikės kreditų manijos.
– Pone Paukšte, ar iš tiesų tokių atvejų, kai nepilnamečiai pasiima kreditą, nėra?
– Gaunu iš klientų signalų. Pavyzdžiui, tėvai mato, kad studentas, neturintis pajamų, gauna kreditus, tėvai mato, kad kreditai auga. Jie atsiduria tokioje padėtyje, kad turi savo vaiką gelbėti.
– Aiškinatės, kaip ta paskola išduodama? Kokių duomenų įmonė prašo?
– Vakar parduotuvėje radau lapelį, įmonė per 15 minučių įsipareigoja suteikti kreditą. Jūs ranka užpildote, parašote asmens kodą ir po 15 minučių jau turite pinigus.
– (L.Valickas) Įmonė ne mūsų asociacijos narė. Neišmanantiems kreditų specifikos virtuvės atrodo, kad užpildei ir gavai pinigus, bet už užpildytos paraiškos yra milžiniškas darbas, padaromas per greitą laiką. Žmogus patikrinamas gausybėje duomenų bazių, pasveriamos jo galimybės grąžinti arba negrąžinti.
– Žmogus, ką tik baigęs mokslus, arba gyvenantis nuo algos iki algos, yra pajėgus grąžinti kreditą?
– (L.Valickas) Mano manymu, nepajėgus. Statistiniai modeliai vystomi jau 9 metus. Ką reiškia, kai rugsėjo mėnesį mokytoja pasiima 70 eurų kreditą, kad nusipirktų palaidinę ir sijoną naujiems mokslo metams. Valstybei turėtų būti gėda, kad mokytoja yra priversta imti kreditą, kad po atostogų galėtų išeiti į darbą. Vėliau rugsėjo mėnesį gauna atlyginimą ir grąžina kreditą. Mokytoja, gyvendama nuo algos iki algos, pasiskaičiuoja, kad dalį pinigų skirs kredito grąžinimui, o dalį kažkur išleis.
– Pone Bradauskai, įmonės, atstovaujančios greitų kreditų rinką sako, kad problemos nėra, statistika rodo, kad lietuviai neprasiskolinę, o Jūs kažkokią problemą sprendžiate. Gal nieko griežtint nereikia?
– Norėčiau reaguoti į paskutinę frazę. Jeigu valstybei nebūtų gėda gauti tokias algas, jūsų verslas būtų nereikalingas ir jūs prarastumėte tai, ką turite. Problemos yra didelės. Skolinama ir studentams, ir moksleiviams. Atėjo pas mane tėvai ir sako, kad mus reketuoja. Vaikas pasiskolino, jo absoliučiai nieko neklausė, o tėvus reketuoja grąžinti. Nepaisant to, nustatytos metinės palūkanos 200 proc., jos milžiniškos, suma apaugo įvairiausiais mokėjimais.
– To kredito principas toks juk ir yra.
– Lietuvoje apie 160 tūkst. kreditų gavėjų laiku negrąžino kredito. Tai problema yra, ar ne? Sakot, kad patikrinat duomenis, milžiniškas darbas. Nieko jūs nepatikrinot iki šiol, dabar būsite priversti tikrinti. Kitas dalykas – reklamos. Šiandien girdėjau „Ateik, pirmas kreditas nemokamai.“ Ką reiškia nemokamai? Arklys arklio nekaso nemokamai.
– Įstatyme siūloma palūkanas mažinti nuo 200 proc. iki 75 proc., administravimo mokestis būtų 15 proc. nuo palūkanų. Kodėl toks šuolis žemyn?
– Negalime leisti plėšikauti kreditų teikėjams ir skriausti paprastų žmonių. Palūkanų vidurkis 180 proc., yra dar įvairių mokesčių, susikaupia apie 300 proc. Du metus truko projekto rengimas, visų šalių patirtį išnagrinėjom, norėjom suderinti, kad ir verslas gyvuotų, ir žmonės būtų patenkinti.
– (L.Valickas) Sektorius pagal įstatymą negali priskaičiuoti daugiau kaip 100 proc. mūsų suprantamų metinių palūkanų. 200 proc. yra įskaitant visus mokesčius. Jeigu sumažinam kainą, įstatymų leidžiama kaina nepadengs kaštų ir sektorius menks.
– (B.Bradauskas) Po įstatymo priėmimo norėsiu pažiūrėti, kokia įmonė užsidarys. Garantuoju, kad nė viena neužsidarys, nes jos pakankamai turi pajamų. Jūs neteisus, leidžiama 200 proc. palūkanų.
– Pone Paukšte, jūs apskritai siūlote uždrausti greitųjų kreditų reklamą.
– Šis verslas yra jautrus reklamai. Žiūrit krepšinį, per kiekvieną pertrauką kapsėjo pasiūlymas pasiimti pinigų. Nėra jokio stebuklo. Reklama draudžiama buvo advokatams, kitiems, nes yra jautrios socialinės grupės.
– Alkoholio reklamą galima rodyti tam tikru metu. Kaip su kreditų reklama?
– (B.Bradauskas) Čia ne tokia baisi priklausomybės problema. Svarbiausia, kad reklamoje būtų teigiami teisingi duomenys, tegu ji būna. Kai reklamuoja, kad gausi nemokamai, tai ir lekia žmonės. Dar labai svarbu tai, kad pasiėmei kreditą, o per dvi dienas gali apsigalvoti ir grąžinti be palūkanų.
– (L.Valickas) Dabar smulkiųjų kreditų sektorius nuo šiol kasys žmogų nemokamai. O kas kompensuos kaštus?
– (B.Bradauskas) O žinot, kokie siūlymai buvo? Dvi paras išvis neišduoti kredito, kol žmogus neapsigalvos.
– Pone Valickai, kaip šis sugriežtinas įstatymas gali įtakoti rinką?
– Smulkieji vartojimo kreditai stambės, terminai ilgės ir žmones permesim iš vieno finansų sektoriaus kitam į rankas. Žmonės turės imti kreditus šešėlyje arba iš stambių finansinių grupių.
– (B.Bradauskas) Jūs kalbat neteisybę. Be to, mes dar įvedam savoką tarpusavio skolinimąsi, įstatyme yra visos sąlygos.
