Atsiras naujų ribojimų
Svarstomais įstatymo pakeitimais planuojama griežtinti vartojimo kredito sutarčių reklamos kontrolę. Pagal naujas nuostatas būtų draudžiama skleisti vartojimo kredito reklamą renginiuose ir jų reklamoje, skirtuose asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, taip pat ugdymo įstaigose, kuriose ugdomi jaunesni kaip 18 metų asmenys. Visa informacija apie vartojimo kredito davėjo ar vartojimo kredito tarpininko veiklą ir siūlomas paslaugas privalėtų būti teisinga, aiški ir neklaidinanti.
Siekiant apsaugoti vartotojus, ypač tuos, kurie piktnaudžiauja sudarydami vartojimo kredito sutartis, numatoma įtvirtinti nuostatas, draudžiančias vadinamuosius naktinius kreditus – siūloma drausti išmokėti vartojimo kredito lėšas nuo 22 iki 7 valandos. Vartojimo kredito sutartis negalėtų būti sudaroma su jaunesniu kaip 18 metų asmeniu.
Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalėtų įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais
Siūlys nusiraminimo laikotarpį
Įstatyme ketinama įtvirtinti 2 kalendorinių dienų nusiraminimo laikotarpį, per kurį vartojimo kredito gavėjas, nenurodydamas priežasties galėtų atsisakyti vartojimo kredito sutarties ir grąžinti vartojimo kredito davėjui arba paskolos davėjui (tarpusavio skolinimo atveju) jam išmokėtą vartojimo kredito sumą be jokių palūkanų, mokesčių ar kompensacijų.
Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, šiuo metu teisės akte imperatyviai įtvirtinta maksimali 200 procentų bendros vartojimo kredito kainos metinės norma kelia abejones, ar ji iš tiesų atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir ar toks dydis visada gali būti laikomas sąžiningu ir atitinkančiu vartotojo interesus.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti 2 pakopų vartojimo kredito kainos sudedamųjų dalių reguliavimo sistemą: vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma – ne didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai – ne didesnės kaip 0,04 procentų bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kreditų kaina negalėtų viršyti bendros vartojimo kredito sumos.
Asmenims, kurie verčiasi vartojimo kredito teikimo, tarpininkavimo ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla, tačiau nebūtų įrašyti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų sąrašą ar viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, priežiūros institucija turėtų teisę skirti iki 57 924 eurų baudą.
Nori, kad liautųsi juodinimas
Greitų kreditų teikėjai džiūgauja, kad bent jau radikaliausi siūlymai buvo išimti iš įstatymo pataisų. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas Liutauras Valickas viliasi, kad su įstatymo svarstymu liausis verslo juodinimas ir tuo, kad „Seimo nariai šaltu protu atmetė pačius radikaliausius siūlymus iš esmės uždrausti kreditus imti internetu ir nusipirkus daiktą išsimokėtinai dvi dienas laukti galimybės už jį susimokėti“.
„Su mažesnėmis palūkanomis ir atšalimo laikotarpiu susitaikysime, tai bent jau bus naudinga vartotojui, nors ne verslui, o reklamos ribojimus, nepilnamečių apsaugą nuo informacijos apie paskolas, draudimą teikti kreditus naktimis, registrą asmenims, nenorintiems gauti kredito, visada palaikėme“, – komentare teigia L.Valickas.
Jo vertinimu, apskritai įstatymas yra griežtas. „Tai, kad tūkstančiai gyventojų nebegalės skolintis, paskatins šešėlinę rinką. Apie tai įstatymo projektą rengusią darbo grupę įspėjome. Mes siūlėme nuo to apsisaugoti – tikrai reikėtų uždrausti teikti kreditus grynaisiais pinigais namuose, gatvėje, tarpuvartėje, kur šis procesas nekontroliuojamas. Tikimės, kad šį įspėjimą Seimo nariai išgirs“, – teigė asociacijos vadovas.
Prašys pereinamojo laikotarpio
Pasak jo, koks įstatymas bebūtų, dalis verslo turės išnykti, o dalis prisitaikys.
„Bet tikrai prašysime Seimo, kad pataisų įsigaliojimui būtų suteiktas sąžiningas laiko terminas. Įmonės yra suplanavusios metų biudžetus, strategiją, pagaliau ir šalies biudžetas gauna įplaukas iš šio verslo, kurios, akivaizdu sumažės. Daugiausiai laiko užims verslui pertvarkyti ir perprogramuoti informacinių technologijų sistemas bei įsidiegti naujas programas.
Todėl pataisos turėtų įsigalioti bent per pusę metų, juolab ir pats Lietuvos bankas turės net metus įdiegti registro sistemą asmenims, kurie nenori gauti kredito. Visiems tai bus didelis iššūkis“, – pridūrė L.Valickas.
