Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) kasmet tikrina prekybininkus. Šiemet inspektoriai pasirinko vis populiarėjančias ekologiškų produktų parduotuves.
„Lyginant su kitokiomis parduotuvėmis, kurias jau tikrinome, tarkim, kanceliarinių reikmenų, vaikų prekių, išskirti ekologiškų produktų parduotuvių negalėčiau, tačiau klaidų ir ten yra“, – sakė VKI vyresnioji inspektorė Giedrė Černiauskaitė.
Kalbininkei labiausiai kliūva prekybininkų ar importuotojų tingumas: kai nežino kokio užsienietiško žodžio vertimo į lietuvių kalbą, nesivargina pasidomėti, pasikonsultuoti, o rašo, kaip parašyta užsienio kalba.
Šitaip etiketėse atsirado ir „osmantas“, nors derėtų rašyti „kvepenė“, ar kiti retesni augalų pavadinimai.
G.Černiauskaitė pamokė prekybininkus: „davana“ – tai blyškusis kietis, „yuzu“ – kvapusis mandarinas, o dažno pamėgtos „chia“ sėklos – tiesiog ispaniškasis šalavijas.
Ekologiškos kosmetikos ar maisto pardavėjams kalbininkė turi ir daugiau priekaištų – ypač dėl leksikos klaidų. Pasimokyti derėtų ne vien prekybininkams, bet ir pirkėjams, skaitantiems etiketes ir produktų aprašus.
Tarkim, dažnai juose būna rašoma „priemonė turtinga vitaminų“ ar „kaukė, turtinga vertingomis medžiagomis“. Kalbininkai moko: reikėtų sakyti, kad priemonėje gausu vitaminų, kaukė, turinti daug vertingų medžiagų.
Kosmetikos gamintojams G.Černiauskaitė priminė ir tai, kad sakyti ar rašyti „priemonė skirta odos elastingumo atkūrimui“ šiukštu negalima. Reikia šitaip: „priemonė odai atkurti, elastingumui grąžinti“.
Dažnai gamintojai, importuotojai ar pardavėjai ir vienaskaitą labiau nei daugiskaitą mėgsta. Tarkim, sojos gėrimas, kokoso aliejus.
„Ne iš vienos sojos tas gėrimas pagamintas, ne iš vieno kokoso aliejus išspaustas. Tad reikia sakyti „sojų gėrimas“, „kokosų aliejus“, – mokė kalbininkė.
