Trečiadienį ryte Vilniuje premjeras Algirdas Butkevičius susitiks su Kinijos korporacijos „China Merchants Group“ prezidentu Li Хiaopengu.
Ši valstybės valdoma korporacija Baltarusijoje ketina investuoti 500 milijonu JAV dolerių ir jau valdo 20 procentų Kinijos-Baltarusijos industrinio parko. Jame ketinama statyti milžinišką logistikos centrą su komercinėmis įmonėmis. Kinijos spauda įvardija dar didesnes sumas.
Tame industriniame parke, esančiame vos 25 kilometrai nuo Minsko, kursis tokios žinomos technologijų kompanijos kaip „Huawei“ ir ZTE. Apie tai jau oficialiai pranešė Kinijos žiniasklaida. 80 kvadratinių kilometrų teritorijoje kinai yra numatę statyti ne tik gamyklas, bet ir parduotuves, biurų patalpas.
Valstybės valdomas konglomeratas „China Merchants Group“ pastaruosius metus svarstė, per kurį uostą gabenti prekes – Klaipėdos ar Rygos. Kinijos atstovų pasisakymai rodo, kad jie pasirinko Lietuvą.
Be to, tai įrodo ir korporacijos vadovo vizitas Vilniuje trečiadienį. Li Xiaopengas į Vilnių atvyksta tiesiai iš Baltarusijos.
„South China Morning Post“ dar gegužę rašė, kad „China Merchants Group“ ieško galimybių investuoti į Klaipėdos uostą. Kinai per Klaipėdos uostą siekia eksportuoti prekes iš Baltarusijos.
Tokia lietuvių sėkmė sukėlė audrą Latvijos vyriausybėje. Susisiekimo ministras Anris Matis šią savaitę skubiai išvyko į Baltarusiją įtikinėti Kinijos konglomerato prezidentą, kad Rygos uostas turi daugiau privalumų nei Klaipėdos. Antradienį jis, kaip skelbia latvių žiniasklaida, jau susitiko su Li Xiaopengu.
„Derybų metu aš bandžiau įrodyti, kad mes turime daugiau privalumų nei lietuviai. Esame didžiausias uostas, turime daugiau laisvų krantinių jame, mūsų uostas gilesnis. Tikiuosi, kad kitais metais bus tiesioginis skrydis į Kiniją“, – vardino privalumus Latvijos ministras. Tačiau Latvijos žiniasklaida kelia klausimus, kodėl lietuviams pavyko įtikinti kinus.
Dar stipriau pasisakė „Latvijos geležinkelių“ viceprezidentas Erikas Šmukstas. „Lietuviai neturi jokių privalumų – vieni minusai. Pavyzdžiui, mes turime tiesioginiai susisiekimą geležinkeliu su Rusija, o lietuviai krovinius gali pervežti tik per Baltarusiją. Ir tai dar nėra paprasta padaryti – jie priversti vežti ir per Latviją krovinius. Bet lietuviai turi daug aktyvumo, o mes jį praradome. Lietuviai keičiasi vizitais aukščiausiame lygyje. O kinai turi savo specifiką, jie gali dirbti su bet kuo tik po aukštų bosų vizitų. Kol jų partija nepasakys „reikia“, jie niekada neatsakys „darom“. Latviai viliasi, kad kinai dar persigalvos, ir kroviniai iš Baltarusijos bus gabenami ne per Klaipėdą, o per Rygos uostą.
