– Vykstate į Šveicariją, kur susitiksite su šios šalies prezidente. Kokius klausimus aptarsite?
– Tai seniai planuotas oficialus vizitas Šveicarijoje. Pirmas per abi mano kadencijas. Šį kartą prezidentė yra moteris, taip pat ji yra Pasaulio moterų lyderių tarybos narė – organizacijos, kuriai aš vadovauju, todėl turime bendrų interesų ir bendrų klausimų, kurie yra tiek dvišaliai, tiek susiję su Europos Sąjungos politika. Pirmiausia tai su ES politika susiję migracijos klausimai, nes Šveicarija nuo 2008 m. yra Šengeno narė, bet po referendumo judėjimas šiek tiek ribojamas. Tačiau bendra politika su ES yra koordinuojama, o tai dabar bendra europinė problema.
Taip pat bus sprendžiami saugumo klausimai. Labai įdomu, kad Šveicarija, turinti 8 mln. gyventojų, turi net 137 tūkst. karių ir visi jie šauktiniai, o gynybai skiria net 7 proc. metinio šalies biudžeto. Šauktinių kariuomenėje yra per 1 000 moterų ir 39 tūkst. rezervas. Taigi šalis, būdama neutrali, labai rimtai investuoja į savo saugumą. Mums gražus pavyzdys, kai tokia palyginti vidutinio dydžio šalis turi tokią reikšmingą ir, svarbiausia, šauktinių pagrindu grįstą kariuomenę. Taigi nacionalinis saugumas mums taip pat svarbus ir svarbu pasidalinti, pasižiūrėti, kaip tokia šalis tvarkosi.
O dvišaliai santykiai tikrai labai įdomūs ir, sakyčiau, gražūs nuo pat mūsų nepriklausomybės pradžios. Galime net teigti, kad būtent Šveicarijos dėka Lietuva turi žemėlapius. 1990 m. pradžioje buvo didžiulė programa, kai Šveicarija padėjo įranga ir net surinktais žemėlapiais, kad galėtume atkurti savo kartografiją, nes po Sovietų Sąjungos griūties daugelis žemėlapių ir informacija buvo išvežta.
Taip pat svarbus bendradarbiavimas ir pagalba sveikatos srityje, ypač naujagimių vaikų programos. Būtent dėl Šveicarijos pagalbos dabar Lietuva yra viena tų valstybių, kur galima išsaugoti gyvybę vos kelių šimtų gramų naujagimiui. Labai aktualus Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų bendradarbiavimas, Vilniaus universiteto ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai dalyvauja bendruose projektuose. Taigi iš Šveicarijos turime ko mokytis ir kur bendradarbiauti.
Reikia nepamiršti nuolatinės Šveicarijos pagalbos (t. y. vadinamojo Šveicarijos finansinio mechanizmo), kai per paskutinius septynerius metus Lietuva gavo 70 mln. frankų įvairioms programoms. Ši pagalba yra tęstinė. Taigi, atrodo, nedidelė valstybė, esanti toli, bet yra ko pasimokyti. O pagalba, kurią jaučiame, – ir moralinė, ir tarptautinėse organizacijose, ir santykiuose su ES, ir dvišaliu pagrindu, išties reikšminga bei tokia, kurią mes tikrai labai vertiname per visus šiuos 25 metus.
– Vis dėlto Šveicarijos užsienio politika remiasi neutraliteto principu, tad kiek Šveicarijai aktualios tarptautinės problemos, saugumo situacija, pabėgėlių krizė?
– Tai gerai matome iš to, kiek Šveicarija skiria savo gynybai, t. y. 7 proc. – daugiausia už visas ES šalis nares ir net NATO nares. Be to, matome, kokią kariuomenę turi. Antra, kadangi Šveicarija labai aktyviai dalyvauja tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip JT, kalbėsime apie saugumo situaciją Europoje ir Sirijoje, pabėgėlių krizės klausimais. Šveicarija labai aktyvi tarptautinėje erdvėje taikos palaikymo klausimais, žmogaus teisių gynimo klausimais ir t. t., taigi tikrai yra apie ką kalbėti.
– Trečiadienį į Lietuvą atvyksta Švedijos karališkoji šeima. Kuo šis vizitas svarbus?
– Šis vizitas išties yra ypatingas Lietuvai. Pirmiausia mes žinome, kad Skandinavijos šalys nuo pat 1990 m. pradžios buvo pirmosios valstybės, kurios atėjo į Lietuvą, padėjo Lietuvai, atidarė čia savo ambasadas. Pirmasis Švedijos karališkosios poros karališkas ir valstybinis vizitas įvyko 1992 m., prieš 23 metus. Dabar, po 23 metų, – vėl karališkasis valstybinis vizitas. Tai yra aukščiausio lygio vizitai tarp valstybių, kurie simbolizuoja ir supratimą, ir bendrystę, ir draugystę, ir ypatingą statusą.
Valstybinių vizitų būna labai nedaug, jie reti ir tai išties didžiulis simbolis valstybei, mums, kad mūsų santykiai yra ypatingi ir kad Švedija mums ypatinga draugė ir partnerė. Priklausome tam pačiam regionui, turime panašų saugumo supratimą, ES pozicija panaši daugeliu klausimų. Žinoma, yra ir skirtumų, pavyzdžiui, susijusių su migracijos klausimais, kitais smulkesniais klausimais. Bet iš esmės ši šalis yra pirmoji pagal dydį investuotoja Lietuvoje.
Dvišalė karinio bendradarbiavimo pagalba, nors Švedija nėra NATO narė, yra didžiulė, nes Švedijai taip pat svarbus regiono saugumas. Ypač dabar Švedija didina investicijas į saugumą, dalyvauja pratybose pas mus, net nebūdama NATO narė. Ji vienodai supranta Rusijos agresijos iššūkius mūsų regione, palaiko Ukrainą kaip ir mes.
Taigi išties tiek saugumo, tiek ekonominio bendradarbiavimo srityje yra labai rimti, gilūs ir efektyvūs rezultatyvūs santykiai. Turime prisiminti energetinius saitus. Tai, kad su Švedija užbaigėme praktiškai kabelį ir gruodžio mėnesį atidarysime „NordBalt“ liniją, taip pat simbolizuoja, kad Švedija tampa viena iš mūsų energetinio saugumo ir nepriklausomumo garantu visam Baltijos regionui. Verslo ryšiai, investicijos, energetiniai ryšiai, saugumo garantijos visada lydimos ir kultūros, mokslo bei žmonių bendradarbiavimo. Matysime svarbų vizitą [...] ir tikrai labai džiaugiuosi, kad karališkoji šeima vėl pasirinko Lietuvą.
– Jūs jau užsiminėte apie verslo ryšius. Būtent Švedijos karališkąją šeimą lydės verslininkų delegacija. Gal taip planuojama labiau plėsti šiuos ryšius?
– Manau, kad pagrindas tam tikrai yra didžiulis. Dabar galime tvirtinti, kad Švedija savo investicijomis Lietuvoje sukūrė per 11 tūkst. darbo vietų, kad tai yra daugiau nei 3 mlrd. eurų investicijų, kad tai pirmoji ir pagrindinė investuotoja Lietuvoje. Tikrai verslo srityje ir toliau vystysime ir gilinsime savo bendradarbiavimą. Švedijos verslo delegacijoje bus daugiau kaip 23 įmonių: energetikos, telekomunikacijų, medicinos, finansų, miškininkystės – įvairiausių sričių atstovai. Tai bus didžiulis verslo forumas, kurį kartu su karaliumi atidarysime.
