Kitas Vašingtono svečias, Romos popiežius Pranciškus, prieš metus, po susitikimo su Romos meru Ignazio Marino ir chirurgais transplantologais viešai pareiškė, kad „prekyba organais – amorali ir yra nusikaltimas žmogiškumui“.
Daktaras Torstenas Trey, atstovaujantis tarptautinę nevyriausybinę organizaciją „Gydytojai prieš prievartinį organų išpjovimą“ („Doctors Against Forced Organ Harvesting“ – DAFOH) pabrėžia, kad tuomet, kai 2014 metų pabaigoje Pekinas pažadėjo liautis naudoti kalinių organus, apie sąžinės kalinius nebuvo kalbama.
Šiai žmonių grupei retai pateikiami oficialūs kaltinimai. Juos gali pasiųsti į darbo stovyklą trims metams paprasčiausiu policijos sprendimu. Šiandien jie sudaro pusę kalinių Kinijos darbo stovyklose. Nė vienas partijos funkcionierius niekada nepripažino, kad tokiems kaliniams išpjaunami organai.
Organų išpjovimo praktika Kinijoje pradėta taikyti praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį. Tuomet „donorai“ buvo žmonės, nuteisti mirties bausme, o recipientai – Kinijos piliečiai. 1984 metais Valstybės saugumo ministerija pabandė sureguliuoti šį procesą. Vidaus potvarkyje ji pabrėžė, kad tokių organų panaudojimas turi „likti griežtoje paslaptyje“. Šis potvarkis neatšauktas iki šiol.
Praėjusio amžiaus paskutinįjį dešimtmetį papildomu organų šaltiniu tapo politiniai kaliniai uigūrai – tauta, gyvenanti kalnuotoje šiaurės vakarų Kinijos Sindziango provincijoje. Daktaras Enveras Tohti (uigūrų chirurgas ir nepriklausomas tyrėjas. – Red.) papasakojo, kad 1995 metais, kai jis dirbo chirurgu, jį privertė išpjauti mirties bausme nuteisto uigūro kepenis ir inkstus. Tas žmogus darant operaciją dar buvo gyvas.
Praėjusio amžiaus paskutinįjį dešimtmetį Komunistų partijos paskaičiavimais nuo 70 iki 100 milijonų kinų pradėjo užsiiminėti meditacine Falun Gong praktika.
2001 metais iš šio sąjūdžio narių pirmą kartą buvo pradėta išpjauti organus. Dalis jų buvo parduodama užsienio pacientams už aukštą kainą.
Po 2001 metų organų persodinimo operacijų skaičius Kinijoje smarkiai išaugo. Ligoninės reklamavo savo paslaugas interneto svetainėse, žadėdamos parinkti organą vos per porą savaičių. Pacientams, kuriems turėjo būti persodinama širdis, buvo pasakomas tikslus laikas, kada donoro organas bus.
Normaliomis sąlygomis tai neįmanoma. Tai įmanoma tik tuo atveju, jei operacija bus daroma įvykdžius numatytą mirties bausmę kitam žmogui. 2006 metais Kinijos valdžia pareiškė, kad šalyje yra 600 „veikiančių“ transplantacijos centrų.
Ethanas Gutmannas savo knygoje „Skerdykla“ („The Slaughter“) detaliai aprašo kompartijos persekiojimus, kankinimus ir žmogžudystes. Jis apklausė žmones, kurie Kinijoje patyrė kankinimus ar buvo persekiojami. Knygos autorius aprašo represijas prieš Falun Gong narius, tibetiečius, uigūrus ir vadinamosios namų bažnyčios krikščionis , pažymėdamas, kad žiauriausiai yra persekiojami Falun Gong šalininkai.
Daug vietos knygoje skiriama teorijoms, kodėl Kinijos valdžia yra pasirengusi rizikuoti, įskaitant ir tarptautinį pasmerkimą, mėgindama nuslėpti didelės grupės savo šalies gyventojų žudymą.
E.Gutmanno knygoje liudija žmonės, su kuriais darbo stovyklose ir kalėjimuose buvo atliekamos medicininės analizės siekiant nustatyti audinių suderinamumą.
Jis apskaičiavo, kad vien tik nuo 2000-ųjų iki 2008-ųjų metų organai buvo išpjauti iš 65000 Falun Gong pasekėjų ir iš 2000-4000 uigūrų, tibetiečių ir krikščionių. Nė vienas iš „donorų“ neišgyveno, nes pardavimui jiems buvo išpjauti visi gyvybiškai svarbūs organai.
Kaip ir daugelis iš mūsų, E.Gutmannas su pagarba žiūri į DAFOH organizacijos kampaniją, kuri ragina sustabdyti organų išpjovimo praktiką Kinijoje. Bet jis labai nusivylęs, kad kai kurios kitos organizacijos, tarp jų PSO ir Transplantacijos draugija (The Transplantation Society – TTS) nebedirba šia kryptimi.
TTS buvo sukurta, kad kovotų už etikos normų laikymąsi atliekant organų persodinimą. Nepaisydami pažeidimų, kuriuos Kinijos valdžia daro šioje srityje, trys TTS vadovai neseniai apsilankė Kinijoje. Jie pabuvojo šešiuose iš 165 šios šalies transplantacijos centrų ir pareiškė, kad dabar organų persodinimas visoje Kinijoje atliekamas etiškai. Tačiau dauguma stebėtojų yra vieningos nuomonės, kad prekyba žmogaus organais Kinijoje , nešanti didelį pelną, tęsis tol, kol Kinijai nebus pradėtas daryti didelis spaudimas.
Tokiomis sąlygomis demokratinis pasaulis turi pasekti Izraelio ir Taivano pavyzdžiu – šiose šalyse galioja įstatymas, pagal kurį organų pirkimas užsienyje laikomas nusikaltimu, baigia savo straipsnį autorius.
Parengė Leonas Grybauskas
