Kuriami įvairūs planai, kaip gelbėti miesto transportą, dėl to viena po kitos rengiamos konferencijos ir pasitarimai, tačiau jų naudos nematyti. Vilniečiai vežami išklerusiais autobusais, paskutinį kvapą baigiančiais išleisti troleibusais.
Kad transportas taptų patogesnis, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos vadovės 57 metų D.Iljinos nuomone, pradėti reikėtų nuo paprastesnių dalykų: baigti švaistyti lėšas, rasti įmonei kompetentingą, o ne valdančiajai partijai palankų vadovą ir pagerinti vairuotojų darbo sąlygas.
Tada jau galima imtis toli siekiančių planų ir strategijų.
– Jūs ne kartą minėjote, kad įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ vairuotojai dirba pervargę. Kokie gali būti padariniai? – D.Iljinos paklausė „Sostinė“.
– Padarinių jau sulaukėme. Prisiminkime kraupią avariją praėjusių metų sausį, kai po autobuso ratais žuvo močiutė ir anūkė. Reikėtų kalbėti ir apie avariją Kalvarijų gatvėje.
Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau tokios nelaimės gali pasikartoti. Bet tiriant ankstesnius eismo įvykius turbūt niekas nesidomės, kiek valandų poilsio prieš juos vairuotojams buvo suteikta.
Tiesa, kai paaiškėjo, kad vairuotojai per mėnesį prie vairo praleidžia net po 260 valandų, jiems tiek dirbti buvo uždrausta. Tačiau dabar padėtis vėl prastėja, dirbdami daugiau, nei leidžiama, vairuotojai suserga.
Visiškai sveiki būna tik pradėję dirbti vairuotojai. Praleidę prie autobuso ar troleibuso vairo po 10–20 metų visi tampa ligoti.
Pati daug metų dirbau vairuotoja, tad padėtį žinau. Jau seniai vairuotojai skundžiasi dėl eismo tvarkaraščių. Jie nesuspėja laiku atvykti į galinę maršruto stotelę, todėl priversti skubėti.
Neseniai lengvuoju automobiliu kilau į Lazdynų kalną. Važiavau leistinu 70 kilometrų per valandą greičiu ir mane aplenkė greitasis autobusas. Tai kokiu greičiu jis, sausakimšas keleivių, lėkė?
Tvarkaraščiai nežmoniškai suspausti taupant. Paprastas pavyzdys: tūkstančiui vairuotojų tvarkaraštis sutrumpinamas viena minute. Tai – jau tūkstantis minučių. Taip per mėnesį sutaupoma daugiau nei vieno etato mokos fondas.
Arba kas vyksta remonto cechuose. Jeigu žinotų, kokios būklės autobusais ar troleibusais keliauja, nemažai vilniečių į juos neliptų. Anksčiau viename remonto bare dirbo šeši žmonės, o dabar – trys.
Dar viena bėda – kai kurių maršrutų galinėse stotelėse trūksta biotualetų. Tarkime, jų nėra Naujininkų transporto žiede. O 10-asis ir 17-asis troleibusų maršrutai ilgi. Kaip vairuotojams iškęsti po dvi valandas?
Be abejo, nuo to priklauso ir vairuotojų nuotaika, ir savijauta, ir pagaliau sveikata.
Niekam vairuotojai nerūpi. Vienintelis rūpestis – išstumti juos pro parkų vartus į maršrutus, o paskui – kaip Dievas duos.
– Skundžiasi ne tik vairuotojai, bet ir keleiviai. Pavyzdžiui, vasarą per kaitrą kai kurių autobusų ir troleibusų salonuose buvo kaip pirtyje.
– Taip, bet keleiviai pavažiuoja ir išlipa, o vairuotojui tokioje pirtyje tekdavo dirbti visą pamainą.
Rugpjūtį dėl to kviečiau Valstybinę darbo inspekciją, nes kai kurių transporto priemonių kabinose tvyrojo 40 laipsnių karštis. Tai jau ne kenksmingos, o ekstremalios darbo sąlygos.
Tikrintojai surašė vienam įmonės vadovų protokolą ir viskas liko kaip buvę iki kitos vasaros, kai vėl vairuotojai ir keleiviai ims skųstis dėl nepakeliamo karščio.
– Ar nepavydu, kai kaimyninių valstybių miestai perka naujas transporto priemones, o Vilnius neišgali įsigyti net senų?
– Neišgali, o gal nelabai ir rūpinasi? Apskritai „Vilniaus viešajame transporte“ įžvelgiu audringos veiklos imitavimą.
Aišku, kad pavydu, kai, pavyzdžiui, Ryga sugeba nusipirkti per šimtą visiškai naujų troleibusų. Ir neprašo ES paramos, lėšų suranda savo biudžete.
O Vilniuje prieš ketverius metus buvo sujungti autobusų ir troleibusų parkai.
Ar per tiek laiko viršininkai bent susipažino su savo pavaldiniais? Ne. Valdžia susiremontavo kabinetus, nusipirko prabangių baldų.
Įmonės administracijoje įrengtas bendras visiems spausdintuvas. Bet kai kuriems viršininkams kabinetuose įrengti ir atskiri spausdintuvai, kad nereikėtų žengti kelių žingsnių koridoriumi.
– Vilniuje prasčiausios būklės yra troleibusai.
Ar šią transporto rūšį dar įmanoma atgaivinti?
– Jeigu į įmonę ateitų tikras šeimininkas, atgaivinti troleibusus galima. Tereikia suburti darbščią komandą.
Juolab kad užuomazgų buvo. Prieš keletą metų Vilniuje buvo surinkti du troleibusai. Džiūgavome – kiek darbo vietų bus sukurta, turėsime naujų troleibusų, kurie bus pigesni.
Tie du troleibusai iki šiol kursuoja. Bet kur kiti? Nėra. O juk žadėjo, kad Vilniuje per metus bus surenkama po dešimt troleibusų. Kiek šiandien turėtume naujų transporto priemonių?
– Ar jūs turite receptą, kaip „Vilniaus viešajam transportui“ išbristi iš skolų?
– Turime ne vieną receptą, bet niekas mūsų neklauso. Informuoju visas valdžios įstaigas apie įmonėje vešančią netvarką, bet niekas nesikeičia.
Anksčiau įmonėje būdavo vagiama, tai įrodė ir Valstybės kontrolės auditas. Dabar yra kitaip. Tarkime, dar neseniai parke Žolyno gatvėje veikė autoservisas.Naudodami įmonės įrangą, elektros energiją šaltkalviai remontavo lengvuosius automobilius užmiršdami „Vilniaus viešojo transporto“ autobusus. Kur tai matyta?
Direktorius iš pareigų pasitraukė pats
„Vilniaus viešojo transporto“ direktorius Gintaras Nakutis praėjusią savaitę neteko pareigų šalių susitarimu. Kas užims įmonės vadovo kėdę, paaiškės spalio pabaigoje.
Vicemeras Linas Kvedaravičius tvirtino, kad G.Nakutis pats apsisprendė palikti postą.
Pasikeitus Vilniaus valdžiai iš pareigų jau pasitraukė įmonių „Susisiekimo paslaugos“, „Vilniaus vandenys“ ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovai.
