„Situacija keičiasi labai greitai ir mes kol kas negalime prognozuoti, kaip Lietuvos žemės ūkis, miškininkystė ir kitos sritys dėl šių pokyčių atrodys ateityje.
Jei to nežinosime, negalėsime ir prisitaikyti, atsakyti į kylančius iššūkius. Intensyvėjantis išteklių naudojimas bei sparti klimato kaita kelia grėsmę ne tik agro-, miško ir vandens ekosistemoms, bet ir visuomenės ekonominei bei socialinei raidai“, – teigia Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža.
Mokslininkų teigimu, Lietuvoje plinta intensyvi, į rinkos poreikius orientuota žemdirbystė ir miškininkystė, skatinanti dirvožemio degradaciją, kraštovaizdžio nykimą bei kelianti grėsmę ekosistemų įvairovei.
Naujos, analogų Lietuvos istorijoje neturinčios, aplinkos sąlygos formuojasi ir dėl klimato kaitos.
Informacijos ir prognozių, kaip tai pakeis ūkininkavimą, miškininkystę ir vandens ekosistemas, pasak Lietuvos mokslo tarybos, nėra. Todėl pradedama nauja nacionalinė mokslo programa „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“, kurios pirmiesiems 11 projektų 2015–2018 metais įgyvendinti skiriama 3,5 mln. eurų.
Šia programa siekiama išanalizuoti klimato kaitos ir išteklių naudojimo poveikį Lietuvos ekosistemoms. Vėliau bus siūlomos konkrečios priemones, kaip išvengti grėsmių ir rengiamos gairės ekosistemų tvarumui kontroliuoti bei atstatyti.
Lietuvos mokslo tarybos administruojamos programos „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ pirmam konkursui dešimt mokslo ir studijų institucijų iš viso pateikė 41 paraišką, finansuojama bus 11 projektų, dar 5 projektai įrašyti į rezervinių projektų sąrašą. Kiekvienam projektui tenkanti suma vidutiniškai siekia 320 tūkst. eurų.
Nacionalinė mokslo programa „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ bus įgyvendinama 2015–2021 metais, tyrimai finansuojami iš valstybės biudžeto asignavimų.
