Mes už kvadratą mokame 6 tūkst. eurų, latviams riba – 2,5 tūkst.

Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinka nepalyginamai gyvesnė nei Rygos ar Talino. Kaip pastebi „Ober – Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis, Taline statoma gerokai mažiau naujo būsto, palyginti su Vilniumi, jau nekalbant apie Rygą.

Vilniaus nekilnojamo turto rinka – kur kas aktyvesnė už Rygos ar Talino.<br>V.Balkūno nuotr.
Vilniaus nekilnojamo turto rinka – kur kas aktyvesnė už Rygos ar Talino.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Simona Viltrakytė

Oct 13, 2015, 11:11 AM, atnaujinta Oct 10, 2017, 10:38 AM

Jis svarsto, jog taip galėjo nutikti dėl to, kad Ryga vis dar iki galo neatsikratė krizės bagažo.

„Jei tuo metu, kai kainos Vilniuje krito 40 proc., Rygoje jos smuko apie 60 procentų. Tai reiškia, kad Latvijos sostinėje spekuliacijų rinka buvo įsisukusi dar stipriau nei pas mus“, – kalbėjo S.Vagonis.

Daug būstų bankų žinioje

Rinkos neišjudina ir tai, kad ilgą laiką palyginti aukštos buvusios būsto kainos Rygoje dabar – stipriai smukusios. Tam yra paaiškinimas: Rygoje dar daug bankų perimtų būstų, todėl NT vystytojai nedrįsta statyti naujų projektų.

Dar vienas aspektas, kodėl naujos statybos Rygoje juda lėčiau nei Vilniuje – didesnės statybų sąnaudos. Dėl to nauji projektai kaimyninės valstybės sostinėje brangesni, o žmonės į būsto pirkimą žiūri gerokai atsargiau.

Abejoja dėl rinkos tvarumo

Neseniai su užsienio kolegomis susitikęs „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius pasakojo, jog latviai labai nustebę NT vystytojų Vilniaus rinkoje gausa. „Talino rinkoje mažiau žaidėjų, o oportunistinių rinkos dalyvių ten nėra arba jų gerokai mažiau nei Vilniuje. Kai net ir smulkus NT vystytojas stato vieną projektą, kitas – stato kitą, suminė rinka išeina didelė“, – teigė A.Antanavičius.

Savo įtakos turi ir tai, jog, pavyzdžiui, Taline būsto kainos jau pasiekusios ikikrizinį lygį, o kainoms Vilniuje iki to trūksta dar 30 procentų. Kadangi Estija NT kainomis gerokai lenkia Lietuvą, tai taip pat gali stabdyti plėtrą, nes rinkos dalyviams kyla klausimas, koks rinkos tvarumas.

Latviai neįperka, lietuviai – domisi

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros agentūros direktorius Mindaugas Statulevičius dėl NT rinkos Vilniuje augimo turi kitą paaiškinimą. Jo teigimu, palyginti su Ryga ir Talinu Lietuvos sostinė demografiniu požiūriu atrodo sveikiausiai.

„Reikia paminėti ir tai, jog anksčiau Rygos ir Jūrmalos NT rinkų gyvybę palaikė už investicijas į NT išduodami leidimai gyventi ES. Dabar ši politika labai pasikeitusi. Štai dėl ko projektai, kuriuose kvadratinis metras kainuoja 5000-6000 eurų, stovi tušti. Ir jokių perpektyvų, kad per artimiausius mėnesius juos nupirks“, – sakė M.Statulevičius.

„Tuo metu pas mus tiek kainuojantį NT perka, – pridūrė A.Antanavičius. – Rygoje kainų riba, už kurią projektai dar paklausūs – 2000-2500 eurų už kvadratinį metrą“.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.