Seimui pristatytas atnaujintas Darbo kodeksas (DK) ir dar kelios dešimtys kitų įstatymų – reformuojant darbo santykius bei pensijų sistemą, iš viso planuojama pakeisti daugiau kaip 40 teisės aktų, kurių daugelis įsigaliotų nuo 2016 metų.
Po kelias valandas trukusių aršių diskusijų projektui po pateikimo buvo pritarta.
Diskusijos dėl permainų darbo rinkoje ir pensijų srityje persikėlė į parlamentinius komitetus. Juose bus analizuojami ir visi Trišalėje taryboje pasiekti susitarimai.
A.Pabedinskienė: „Aš asmeniškai pasisakau už mamadienius ir tėvadienius“
Keisti darbo santykių politiką reikia, nes dabar ji sustabarėjusi, sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, pristatydama daug ginčų sukėlusį socialinį modelį ir aiškindama parlamentarams jo pataisų parengimo priežastis.
„Nelankstūs darbo santykiai, žemas darbo jėgos aktyvumo lygis, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, gebėjimų pasiūlos ir paklausos neatitiktis, be abejo – emigracija, neužtikrintas pensijų sistemos ilgalaikis finansinis tvarumas, išmokos nepakankmai atspindi asmenų indėlį pensijų sistemai“, – teigė ministrė.
Pasak A.Pabedinskienės, naujojo socialinio modelio tikslas yra pritraukti daugiau investicijų ir paskatinti darbdavius kurti papildomas darbo vietas, mažinti socialinę atskirtį ir skurdą.
Parlamentarams pateikiamas Vyriausybės parengtas variantas, kuriame dar nėra įtraukta tų sutarimų, kurie su Trišale taryba buvo pasiekti iki rugsėjo pabaigos – jau po to, kai projektai buvo registruoti Seime.
Kilo aršios diskusijos
Parlamentarui Kazimierui Kuzminskui nesuprantama, kodėl nuo darbo modelio proceso kūrimpo buvo nušalinta Trišalė taryba. Tuo tarpu ministrės teigimu, dėl 81 proc. modelio su Trišale taryba rastas kompromisas.
Edmundui Jonylai kilo klausimas į kokios šalies modelį panašus lietuviškasis variantas.
Ministrė teigė, kad įvertintos kitų šalių – ypač Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Švedijos modeliai, yra Jungtinės karalystės nuostatų.
„Socialinis modelis yra visuminis, bet pritaikytas prie realių mūsų šalies sąlygų“, – teigė A.Pabedinskienė.
Parlamentarui Jurgiui Razmai kilo klausimas, kodėl buvo atsisakyta mamadienių.
„Aš asmeniškai pasisakau už mamadienius ir tėvadienius ir jie atsiras, tobulinant šį teisės aktą“, – užtikrino ministrė.
Ji patikino, kad jai asmeniškai labai svarbu viršvalandžių klausimas, šeimos įsipareigojimų derinimas ir ji nusiviltų, jei ateityje tai būtų nesuderinta.
“Šis kūrinys, kuris vadinamas DK, neatlaiko jokios logikos ... Jis prieštarauja visoms įmanomoms konvencijoms, – piktinosi Rimantas Jonas Dagys, vadindamas jį nesąmonių „šedevru“.- Tokio nekvalifikuoto dokumento nesu akyse matęs“.
Andriaus Kubiliaus nuomone, ministrė A.Pabedinskienė, netgi pristatydama DK, bent tris kartus prieštaravo pati sau.
„Procesine prasme padarytas visiškas chaosas, todėl siūlome atidėti projekto patiekimo pateikimą ir pateikti projektą, suderintą su Teisės departamento ir Trišalės tarybos pastabomis“, – ragino konservatorius.
Pasak jo, kai dabar Vyriausybė Seimui teikia tokį neišbaigtą, teisininkų sukritikuotą įstatymo projektą, kuriame nėra atsižvelgta į Trišalės tarybos sprendimus, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė ir valdančioji koalicija jį sąmoningai nori numarinti Seime.
Užimtumo priemonės – numatytos, finansavimas – ne
Po ministrės pristatyto kito DK projektų paketo, susijusio su darbo santykiais, užimtumu, nedarbo mažinimu Seime kilo klausimų lavina.
R.J.Dagio nuomone, DK smarkiai padidins bedarbių gretas. „Turi būti kompensacijų mechanizmas, kuris kainuos daug daugiau“,- teigė perlamentaras.
Ministrė skaičiuoja, kad atsiras apie 85 tūkst. darbo vietų, kuriuos galės užpildyti esantys bedarbiai.
Šis atsakymas J.Razmai sukėlė daug abejonių, nes jo teigimu, ir taip darbo rinkoje daug nekvalifikuotų bedarbių, kurie jau negali užpildyti dabar esančių darbo vietų.
Parlamentarė Irena Šiaulienė pasigedo DK atspindėtų užimtumo priemonių.
Ministrė akcentavo judumo priemonę, kuri būtų viena svarbiausių sprendžiant užimtumo problemą.
Vitaliaus Gailiaus pastebėjimu, socialinio modelio svarstymas daugiau primena Seimo narių santykių aiškinimasi, o ne diskusijas apie svarbius įstatymus.
„Šis chaosas, kuris vysta Seime, tik rodo kaip nereikia priiminėti įstatymų“, – kolegai antrino Vytautas Matulevičius. Jo nuomone, svarstant DK, neatsižvelgta į profesinių sąjungų nuomonę.
„Svarstymai vyko nuolat. Atvėrėme visus kelius ir suteikėme galimybę pareikšti nuomonę visiems. Viskas priklausė nuo tų žmonių noro ir iniciatyvos“, – nesutiko ministrė.
R.J.Dagio pastebėjimu, kalbama apie užimtumo priemones, tačiau tam dalykui visai nenumatytas finansavimo paketas. Ministrė: „Numatyti visi saugikliai“
Pristačius trečiąjį – su socialiniu draudimu susijusį įstatymų paketą, R.J.Dagys vėl atkreipė dėmesį, kad nenurodomi šaltiniai iš kur visa tai bus bus finansuojama.
„Prie kiekvieno įstatymo projekto yra sudėti tam tikri saugikliai ir, įvertinus šalies ekonominę situaciją, yra numatyti saugikliai ir vieno ar kito įstatymo sustabdymas... Kita vertus, jau kalbėjome apie naujas darbo vietas, kurios atneš naudą ir papildys šalies biudžetą“, – teigė ministrė.
„Šis įstatymas liečia visus – nuo kūdikio iki nabašniko... Pastebiu norą 12 artimiausių metų mažinti 1 proc. darbdavių įmokų mažinimą į biudžetą. Tai reiškia ne ką kita, kaip mažėjantį „Sodros“ biudžetą. Iš ko tada mokėsime pensijas?“, – klausė parlamentaras Algirdas Sysas.
A.Kubiliui taip pat kilo abejonių dėl „Sodros“ pertvarkos.
„Tai bus perkeliama bazinė pensija į biudžetą, ar ne? Ir iš ko ji bus finansuojama?“, – klausė parlamentaras.
„Bazinė pensija per 12 metų po 1 proc. bus perkeliama į valstybės biudžetą – tai yra numatyta įstatymu. Jei ekonomikos augimo nebus, yra numatytas saugiklis šį įstatymo punktą stabdyti“, – teigė ministrė.
R.J.Dagys sako, kad šiuo projektu siūloma mažinti socialinio draudimo mokestį, bet nesiūlomos priemonės, kurios numatytų iš ko jį būtų galima padengti.
„Pensininkų skaičius per tą laiką dvigubai padidės, o įmokos sumažės. Tai elementari aritmetika, kad nebus iš ko mokėti pensijų“, – prognozavo parlamentaras.
Jo teigimu, draudimo išmokos iš ligos ir motinystės bus mokamos iš to paties katilo, kaip ir pensijos.
„Vadinasi, tas katilas bus dar tuštesnis, o kuo jį bus galima papildyti – nenumatoma“, – teigė parlamentaras.
Socialinio modelio pristatyme jis teigia pasigendąs vieno esminio atsakymo į klausimus – kiek visa tai kainuos, iš kokių lėšų visa tau bus finansuojama?
„Siūlau ministrę susirinkti popierius, padaryti namų darbus ir kitą kartą socialinį modelį pristatyti su visais skaičiais“, – ragino konservatorius. Jis tegi, kad Seimas išgirdo finansiškai netvarų pasiūlymą, kuris taps našta kitoms Seimo kadencijoms ir kartoms.
„Taip, nepateikiau kaštų analizės, tačiau kiekvienais metais bus svarstomos biudžeto galimybės ir, jas įvertinus, bus galima priimti sprendimus“, – sakė ministrė.
A.Butkevičius: „Pradės augti darbo užmokestis“
Lietuvoje pradėjus svarstyti permainas darbo rinkoje numatantį naują Darbo kodeksą, pagerėjo investuotojų nuomonė apie Lietuvą, sako premjeras
„Bus gėda kitą savaitę, kai bus paskelbta informacija, kaip investuotojai vertina Lietuvos aplinką, pradėjus svarstyti šitą socialinį modelį... Kiek jau turiu informacijos tai bus pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo patys geriausi rezultatai“, – ketvirtadienį Seime sakė Algirdas Butkevičius.
Premjeras Žinių radijui ketvirtadienį pakartojo, kad priėmus socialinį modelį dirbantieji pradės gauti realias išmokas, juos atleidžiant iš darbo, nes šiuo metu virš 90 proc. žmonių išeina savo noru ir išmokų negauna. Jis taip pat įsitikinęs, kad priėmus įstatymus šalyje pradės augti darbo užmokestis.
„Manau, kad po šito įstatymų paketo priėmimo darbo užmokesčiai padidės, dėl to, kad darbdavys žinos, kad galės motyvuoti darbuotoją, dėl to, kad tada jis atskleidžia geriau savo gebėjimus, kompetenciją parodo“, – tikino A.Butkevičius.
L.Graužinienė: „Naudą pajus tiek darbuotojai, tiek darbdaviai“
„Socialinis modelis yra labai svarbus šalies ateičiai, jos vystymosi perspektyvoms ir darbo santykių modernizavimui. Neabejoju, kad jo naudą pajus tiek darbuotojai, tiek darbdaviai. Jo nagrinėjimas Seime privalo būti greitas ir konstruktyvus. Esu įsitikinusi, kad socialinio modelio priėmimas taps milžinišku mūsų valstybės žingsniu į priekį“, – pranešime spaudai sakė L.Graužinienė.
Anksčiau ji yra pareiškusi, kad idealiausia būtų, jei Vyriausybė atsiimtų projektus ir juos pataisytų pagal Trišalės tarybos sutarimą, tačiau parlamentarams bus pristatytas Vyriausybės parengtas variantas, kuriame nėra įtraukta tų sutarimų, kurie su Trišale taryba buvo pasiekti iki rugsėjo pabaigos – jau po to, kai socialinis modelis buvo registruotas Seime.
Lenkų frakcija reikalavo nepradėti svarstymo
Parlamentas neatsižvelgė į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos prašymą ketvirtadienį nepradėti svarstyti daug ginčų sukėlusio naujo socialinio modelio.
Už tai, kad projektų neliktų darbotvarkėje, balsavo 29, prieš – 38 ir susilaikė 39 parlamentarai.
LLRA frakcijos narys Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius siūlė pataisų pateikimą Seimui atidėti, kad Vyriausybė pateiktą pagal paskutinius susitarimus su Trišale taryba suderintą variantą.
„Vyriausybė turėtų galimybę įnešti visus pataisymus, kurie sutarti su Trišale taryba“, – teigė J.Narkevičius.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Gylys reikalavo, kad „ šį kontroversišką“ modelį Seimui pristatytų pats premjeras.
„Klausimas yra neparuoštas, premjeras turi klausimą pristatyti kaip visumą“, – teigė jis, bet dėl jo pasiūlymo Seimas nebalsavo.
Diskusijos persikels į komitetus
Jeigu Seimas projektą priims svarstyti, diskusijos dėl permainų darbo rinkoje ir pensijų srityje persikels į parlamentinius komitetus. Juose bus analizuojami ir visi Trišalėje taryboje pasiekti susitarimai.
Valdančiųjų partijų Politinė taryba rugsėjo viduryje yra susitarusi, kad naujas Darbo kodeksas ir kitų įstatymų pataisos Seime bus priimtos.
