Rugpjūtį Anykščiuose lankytojams atidarytas medžių lajų takas su apžvalgos bokštu, iškilusiu 35 metrus virš žemės. Rugsėjį Molėtų rajone, Labanore, prie Mindūnų kempingo, taip pat išdygo apžvalgos bokštas – 36,4 metro aukščio.
Sukdami po juos turistai skubėjo asmenukių pasidaryti ir prieš ketverius metus iškilusiame 15 metrų aukščio Rubikių bokšte Bijeikiuose, Anykščių rajone. Tačiau kur jam ten lygiuotis su šių metų kūdikiais?
Pasiekus Anykščius, aplankyti visiems trims bokštams, labai skubant, gali pakakti ir poros valandų. Nuo Anykščių medžių lajų tako iki Rubikių bokšto 27 kilometrai, o nuo Rubikių iki Labanoro – dar pusšimtis. Jei vykstate iš Vilniaus, tenka pirmyn ir atgal įveikti dar apie porą šimtų kilometrų.
Takas įveikė Puntuką
Prieš kelerius Anykščiuose pagrindinis turistų traukos objektas buvo Puntuko akmuo. Jį per keturis turizmo mėnesius aplankydavo 16 tūkstančių žmonių.
Atidarius lajų taką rugpjūtį, Anykščius per porą mėnesių aplankė apie 100 tūkst. žmonių. Bent jau tiek nusipirko įėjimo į nacionalinį parką bilietus.
Ypač didelės turistų apgulties šis miestas sulaukė per Žolinę. Rugpjūčio viduryje čia nebuvo vietos, kur koją padėti, o tokių automobilių spūsčių Anykščiai dar nebuvo regėję. Tuomet per vieną dieną medžių lajų taku praėjo apie 8,5 tūkst. žmonių.
Anykščių regioninio parko direkcijos vadovas Kęstutis Šerepka pripažino, kad nesitikėjo tiek sulaukti turistų, tad ir pasiruošti nespėjo.
„Dabar jau kiek sutvarkėme stovėjimo aikšteles – atnaujinome, padidinome jas. Matome ir galimybę atnaujinti 12 kilometrų taką, vedantį prie Puntuko. Norime palei jį nutiesti pėsčiųjų taką ir įrengti mašinų stovėjimo vietas“, – vardijo K.Šerepka.
„Naujų kavinių Anykščiuose neatsidarė. Tad padėtis vasarą išties buvo nekokia – vietos maitintojai nesusitvarkė su srautais. Tačiau akivaizdu ir tai, kad vietos kaimo turizmo sodybos nesiskundžia – visi turi lankytojų.
Teko girdėti iš vietos verslininkų, kad šiemet prasitęsė turizmo sezonas. Lankytojų jie turėjo ne tik rugsėjį, bet netgi ir dabar, spalį“, -- pasakojo regioninio parko direkcijos vadovas.
Srautas susitraukė, bet nesunyko
Anykščiai didžiuojasi, kad jų takas išskirtinis. Artimiausias panašus objektas – Čekijoje.
Po rugpjūčio ir rugsėjo antplūdžio dabar turistų srautas kuklesnis. Tačiau net vidury savaitės čia netuščia.
K.Šerepka skaičiavo: 500 lankytojų – darbo dieną, o penktadienį, šeštadienį, sekmadienį – netoli 8 tūkstančių.
Vienu metu ant vieno kvadratinio metro gali būti penki žmonės. Konstruktoriai nurodė, kad ant tako gali būti 500 lankytojų, o bokšte – 150 žmonių.
Rudenį, kai turistų apgultis kiek aprimo, čia dažniausiai girdėti vaikų balsai – šurmuliuoja mokinių ekskursijos.
„Vasarą pas mus daugiausiai važiuodavo šeimos“, – sakė K.Šerepka.
Pirkti bilietą nori ne visi
Nors Anykščių medžių lajų takas skaičiuoja vos trečia mėnesį, K.Šerepka jau skaičiuoja, kiek reikės pinigų jam atnaujinti ruošiantis kitų metų vasarai. Kol kas pakaks perdažyti tako turėklus.
„Šis takas nėra investicinis projektas, tad penkerius metus negalime gauti pelno. Tačiau paradoksas: išlaikyti jį tai reikia, reikia prižiūrėti, reikės paremontuoti“, – kalbėjo K.Šerepka.
Tikimasi, kad priežiūrai pakaks pinigų, gaunamų iš regioninio parko lankytojo bilieto – jis atsieina 1 eurą, tačiau gausu tokių lankytojų, kurie net ir to nesusimoka.
Medžių lajų tako projektas atsiėjo 2,7 mln. eurų iš ES fondų.
Labanore – bokštas rekordininkas
Dar vienas pasibaigusios vasaros išvykų po Lietuvą privalomas aplankyti objektas buvo vos rugsėjo pabaigoje iškilęs Labanoro apžvalgos bokštas greta Molėtų rajono Mindūnų kaimo kempingo.
Nuo Labanoro bokšto veriasi girioje pasislėpę ežerai – Siesarčio su salomis ir pusiasaliais, galima grožėtis vaizdingiausiu Aukštaitijoje Lakajų kraštovaizdžio draustiniu, kuris driekiasi miškingų kalvų apsuptais Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų duburiais.
Svarbus ir tas faktas, kad šis bokštas aukščiausias – 36,4 metro.
„Pats Labanoras – nedidelė aukštumėlė žemumoje. Tad mums bokšto labai reikėjo. Antraip pamatyk tą ežeryną girioje stovėdamas ant žemės, kad nori“, – aiškino Žydrius Mukulys, ypatingus svečius ant bokšto sutinkantis pūsdamas dūdmaišį. Tiesa, vyras kuklinasi – sako dar tik besimokantis.
Labanore dūdmaišį dažnai girdėti rugsėjo pradžioje, kai vyksta tradicinė Labanorinės šventė.
Vestuvininkų nesulaukia
Suskaičiuoti, kiek turistų įkopia į bokštą, nelengva. Tačiau Ž.Mukulys spėja, kad darbo dieną – 100-180 žmonių, o savaitgaliais – ir 400 per dieną.
Vietiniams tai nemenkas sujudimas, mat pačiame Labanoro miestelyje gyvena vos apie pusšimtį žmonių.
Ž.Mukulys juokais stebėjosi, kad vestuvininkai dar neužplūdo šios vietos. Gal turistų spūsties bijo. Juolab savaitgaliais prie Mindūnų medžioklės ir žvejybos muziejaus, aplinkinių miestelių parduotuvių matyti kur kas daugiau automobilių, nei įprasta šiose vietose, tad akivaizdu, kad atvykėliai iš kitur vietos verslui palieka pinigų.
„Tai yra dar vienas argumentas, kad lietuviai atostogaus gimtinėje“, – žvalgydamasis nuo Labanoro bokšto kalbėjo Ž.Mukulys.
