Optimizmas baigiasi Maskvoje
Rusijos Federacijos ekonominės plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas praeitą savaitę pareiškė, kad dalis finansavimo pagal atskirus Krymo vystymo programos punktus bus „perkelta“ į kitus metus. Kitaip tariant, pinigų stokojama net Krymui.
Prabėgo daugiau kaip metai nuo Krymo federalinės apygardos įkūrimo. Pats laikas išsiaiškinti, kokia įtrauktų į JAV ir ES „juoduosius sąrašus“ bendrovių, kurioms taikomos sankcijos, padėtis. „Rosstat“ (Federalinė valstybės statistikos tarnyba. – Red.) nelepina išsamiais duomenimis apie Krymo ekonomiką. Todėl valstybiniu RF vyriausybės užsakymu vykdydami mokslinį tiriamąjį darbą „Politinė ir socialinė Krymo adaptacija“ mes tiesiogiai bendravome su vietinių įmonių vadovais, rašo straipsnio autorius.
Pirma, kas krito į akis – bravūros ir užmėtymo kepurėmis (perdėto savo galimybių vertinimo. – Red.), būdingo aukštiesiems valdininkams ir valstybinių korporacijų vadovams, nebuvimas. Štai Valstybės Dūmos pirmininko Sergejaus Naryškino nuomone, ir politinė, ir teisinė šiuolaikinės demokratinės Rusijos sistema, ir Rusijos ekonomikos potencialas „duoda galimybę atsilaikyti prieš bet kokius išorinius iššūkius... Maža to, paversti juos stimulais šaliai vystyti“.
O iš tikrųjų didžiosios daugumos Krymo bendrovių padėtis yra nepaprastai sunki, ir be skubios pagalbos iš Maskvos kyla reali grėsmė, kad jos bankrutuos, o socialinė įtampa dėl to didės.
Sankcijų našta
Į Krymo įmonių, kurioms paskelbtos JAV ir ES sankcijos, sąrašą patenka agrofirma „Magarač“, „Massandra“, šampaninio vyno gamybos įmonė „Naujasis pasaulis“, „Azovo likerio ir degtinės gamykla“, „Universal-Avia“ (Krymo valstybinė aviacijos įmonė. – Red.), Eupatorijos, Kerčės, Sevastopolio, Feodosijos, Jaltos uostai, Kerčės jūrų perkėla, Feodosijos naftos terminalas, „Černomorneftegaz“, Rusijos nacionalinis komercinis bankas, sanatorija „Nyžniaja Oreandra“.
Daugelis šių įmonių buvo įtrauktos į „juoduosius sąrašus“ dėl to, kad jų nuosavybės teisė perėjo į kitas rankas, pažeidžiant Ukrainos įstatymus. Pagrindas sankcijoms paskelbti buvo Krymo parlamento prezidiumo 2014 metų kovo 26 dienos rezoliucija „Dėl Krymo respublikos teritorijoje esančių agropramoninio komplekso įmonių, įstaigų ir organizacijų nuosavybės nacionalizavimo“ ir pataisos.
Europos Sąjunga pritaikė keletą bendro pobūdžio ribojančių priemonių Krymo respublikai ir Sevastopoliui. Pirma, uždraustas importas, išskyrus prekes, turinčias Ukrainos vyriausybės išduotą kilmės sertifikatą. Antra, sustabdytos visos ES fizinių ir juridinių asmenų investicijos į Krymą ir Sevastopolį. Trečia, uždrausta pirkti turtą ir teikti paslaugas.
Pavyzdžiui, Europos operatoriams atimta teisė teikti turistines paslaugas Kryme ir Sevastopolyje. Europos kruiziniai laineriai negali sustoti Krymo ir Sevastopolio uostuose, išskyrus ypatingąsias situacijas. Ir pagaliau, uždrausta eksportuoti į Krymą ir Sevastopolį tam tikras prekes ir technologijas. ES šias sankcijas šių metų birželio 19 dieną pratęsė iki 2016 metų birželio 23 dienos.
Savaip nelaimingi
JAV ir ES sankcijų įtaka daugumos Krymo įmonių veiklai didžiulė. Pavyzdžiui, prekybos su ES apribojimai labai neigiamai atsiliepia žinomos šampaninio vyno gamybos įmonės „Naujasis pasaulis“ veiklai. Įmonė nebegauna kamštienos butelių kamščiams, kurią anksčiau pirkdavo Ispanijoje ir Portugalijoje, ir priversta pereiti prie kitų butelių užkimšimo būdų. Nėra ir vyno medžiagų, taip pat ir butelių, kurie anksčiau būdavo įsigyjami Ukrainoje, naujų verslo ryšių užmezgimas su Rusija vyksta labai sunkiai, teigia Svetlana Michanenko, bendrovės direktoriaus pavaduotoja. Su analogiškom problemom susiduria ir kitos įmonės, teigia straipsnio autorius.
„Sevastopolio jūrų uostas“ dėl sankcijų patiria dar didesnius sunkumus. Uždraudus ES laivams sustoti uoste krovinių apyvarta sumažėjo 95 procentais. Susijungus su kitomis įmonėmis susiklostė padėtis, kada reikia mažinti darbuotojų skaičių 80 proc., tačiau atleisti nebereikalingus žmones negalima, kitaip įvyks lokalinis socialinis sprogimas. Sumažėjus prekių apyvartai ir pelnui išaugo skolos mokesčių tarnyboms ir už elektros energiją. 2015 m. spalio 5 d. iškelta vykdomoji byla dėl sąskaitų areštavimo mokestinėms skoloms ir mokėjimams už elektros energiją išieškoti, pasakoja uosto vyriausiasis inžinierius Vasilijus Sokolovas.
Krymo valstybinei aviacijos įmonei „Universal-Avia“ pagrindinė problema – užsienio klientų praradimas, skundžiasi jos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Getmanas. Iki sankcijų paskelbimo vykdydama darbus pagal Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų konkurencinius pasiūlymus, įmonė gaudavo apie 75 proc. pelno. Alternatyvaus pajamų šaltinio Rusijoje kol kas nėra.
O štai „Černomorneftegaz“ netgi pagerino rodiklius. Štai 2014 metais bendrovė transportavo 1 mlrd. kubinių metrų dujų, o 2015 metais – 2,4 mlrd. kubinių metrų. Tačiau bendrovei tenka imtis įvairiausių schemų, kad per trečiuosius asmenis galėtų įsigyti būtinus „Siemens“ firmos įrenginius, teigia S.Kostiajevas.
Tolimesni įvykiai rutuliosis, kaip atrodo, pagal neigiamą scenarijų. Krymo įmonėms sankcijos nebus atšauktos nei vidutinės trukmės, nei ilgalaikėje perspektyvoje, kadangi jų paskelbimo pagrindas yra konkretūs Krymo parlamento nutarimai dėl nuosavybės, anksčiau priklausiusios Ukrainai, nacionalizavimo. Kol šie nutarimai neatšaukti, sankcijos galioja.
Krymas pamažu plėtosis Šiaurės Kipro linkme (Šiaurės Kipro turkų respublika yra teritorija šiaurinėje Kipro salos dalyje, kurioje dominuoja turkai. Šią valstybę pripažįsta tik Turkija. – Red.) – tai įšaldytas konfliktas be aiškių perspektyvų jį išspręsti. Tarptautinio teisinio statuso problema ir numatytos sankcijų programos užkirs kelią investicijoms į šį regioną.
Vienintelė išeitis iš šios padėties galėtų būti valstybės parama vietos verslininkams teikiant jiems tiesiogines subsidijas iš biudžeto, tačiau pinigų, atrodo, nėra. Norint išvengti socialinės įtampos didėjimo Maskvai reikia imtis skubių priemonių mažinant mokesčių naštą Krymo įmonėms, kurioms paskelbtos sankcijos. Galų gale, jos gi nekaltos dėl to, kas nutiko, baigia savo straipsnį S.Kostiajevas.
Belieka pridurti, kad šiai problemai išspręsti Maskva turi ir kitą alternatyvą – grąžinti neteisėtai užgrobtą pusiasalį. Anksčiau ar vėliau tai teks padaryti.
Parengė Leonas Grybauskas
