Pagal Valstybinį atliekų tvarkymo planą, kitąmet numatyta perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 45 proc. komunalinių atliekų. Anot „Ecoservice“ vykdomosios direktorės Daivos Skrupskelienės, norint įgyvendinti šį tikslą būtina investuoti į atliekų tvarkymo kokybės gerinimą.
„Kol netaikome efektyvių ekonominių atliekų tvarkymo instrumentų, tol jų šalinimas sąvartynuose yra pigiausias atliekų tvarkymo būdas. „Ecoservice“ deda visas pastangas, kad atliekų rūšiavimas ir perdirbimas taptų prioritetu, padėsiančiu išspręsti didžiąją dalį aplinkosaugos problemų“, – sakė įmonės vadovė.
Europos Sąjungos šalyse sukaupta geros praktikos pavydžių, kuriais galima vadovautis formuojant atliekų prevencijos politiką Lietuvoje.
„Palyginimui, Skandinavijos šalyse surenkama ir perdirbama beveik 90 proc. atliekų, Lietuvoje – tris kartus mažiau“, – teigė D.Skrupskelienė.
Atliekų utilizavimo ir perdirbimo poreikis kasmet auga kartu su didėjančia produktų pasiūla parduotuvių lentynose. Lietuvoje veikiančių didžiųjų atliekų perdirbimo įmonių pajėgumai yra kur kas didesni nei jas pasiekiantys atliekų kiekiai, todėl labai svarbu maksimaliai išnaudoti turimus resursus ir atliekas grąžinti į pramonę.
„Ecoservice“ išrūšiuotas antrines žaliavas reguliariai tiekia trims didžiausioms atliekas perdirbančioms bendrovėms Lietuvoje – „Kauno stiklui“, „Repro-pet“ ir „Klaipėdos kartonui“.
Stiklas – viena patvariausių pakuočių rūšių. Jis gali būti visiškai perdirbamas neribotą skaičių kartų ir tai nekenkia gaminių kokybei. Lietuvoje per metus stiklo atliekų susidaro apie 80 tūkst. tonų. Spalvotą stiklą gaminančioje įmonėje „Kauno stiklas“ perdirbama ir į apyvartą sugrąžinama apie 30 tūkst. tonų spalvoto stiklo atliekų.
„Gamindami naują produktą panaudojame net iki 80 proc. stiklo duženų. Toks gamybos ciklas taupo energiją, gamtinius išteklius ir mažiau teršia gamtą. Gamybos procese gautas rezultatas – toks pat kaip ir gaminant iš pirminių žaliavų“, – sakė „Kauno stiklo“ direktorius Evaldas Sauliūnas.
Remiantis statistiniais duomenimis, vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka apie 30 kg plastiko atliekų. Didžioji dalis šių atliekų – pakuotės, kurias gamintojai renkasi dėl patvarumo, lankstumo ir universalumo. Plastiko gamybai iš pirminių žaliavų suvartojama apie 8 proc. neatsinaujinančių naftos išteklių.
Plastiko atliekas perdirbančios įmonės „Repro-pet“ direktorius Georgijus Prichodko teigia, kad antrinių žaliavų gamyba vyktų kur kas efektyviau, jei gyventojai įvertintų rūšiavimo teikiamą naudą.
Apskaičiuota, kad, perdirbus 1 kg plastmasės, galima gauti tokį pat kiekį plastmasės žaliavos, kuri gali būti naudojama gaminant aukštos kokybės plastiko gaminius. Iki granulių susmulkintos plastiko atliekos naudojamos gaminant PET butelius, pakavimo juostas, tekstilinį pluoštą ir audinius, plėvelę ir kitus gaminius.
Iš visų pakuotės rūšių daugiausia perdirbama popieriaus (kartono) pakuočių. Šioje srityje labiau pažengusiose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, beveik 60 proc. naujo popieriaus yra pagaminama būtent iš makulatūros. „Klaipėdos kartonas“ per metus iš maždaug 115 tūkst. tonų popieriaus ir kartono atliekų pagamina 105 tūkst. tonų naujo popieriaus.
„Popieriaus gamyba iš pirminės žaliavos, šiuo atveju – celiuliozės, ir iš antrinių žaliavų (makulatūros) technologiškai yra panaši, labiausiai skiriasi technologinės masės paruošimas, nes antrinių žaliavų užterštumas priemaišomis yra žymiai didesnis“, – sakė „Klaipėdos kartono“ pirkimo vadovas Martynas Jablonskis.
Pasak „Ecoservice“ vadovės, dėl besiplečiančių antrinių žaliavų panaudojimo rinkų Lietuva turi visas sąlygas didinti pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo mastus – belieka tinkamai jas išnaudoti.
„Ecoservice“ savo veiklą vykdo jau 20 metų. Šiuo metu bendrovė valdo didžiausią atliekų tvarkymo tinklą keturiolikoje Lietuvos savivaldybių. „Ecoservice“ rūpinasi komunalinių, statybinių ir stambiagabaričių atliekų bei antrinių žaliavų surinkimu, vežimu ir apdorojimu.
